Saulenis Pociūnas, 42 metai, daugiavaikis tėvas, žurnalistas ir ne tik...
Turbūt pasakysiu daugeliui maratonistų bedievišką nuomonę, už kurią turėčiau būti viešai pasmerktas: man patinka pusmaratonis. Taip, tikrai patinka.
Jau girdžiu skeptikų balsus, kad pusė maratono – tai pusė malonumo, tai tik pusė pergalės pačiam prieš save ir t.t. Žinau. Sutinku. Neprieštarauju. Esu nubėgęs ne vieną maratoną. Vieną esu net laimėjęs – tiesa, tai buvo 1991 metų rudenį, berods, 2 val. 46 min. buvo rezultatas... Senokai. O dabar sakau, kad man patinka pusmaratonis ir tikrai ketinu bėgti Trakuose.
Kodėl taip sakau dabar? Šį rytą bėgiodamas galvojau (turbūt sutiksite – bėgiojimas labai gerai sudėlioja mintis...) apie pusę maratono. Vakar mano vyriausiems sūnums, dvyniams, sukako lygiai 20 metų. Pažiūrėjęs į juos (tiesa, vienas studijuoja Anglijoje, tai pažiūrėti nelabai pavyksta), suprantu, kad laikas bėga. Pačiam širdyje dar norisi siekti geresnių rezultatų, tačiau jau suprantu, kad mano laimėjimų laikas – praeityje. Šeima pasiūlo pasižiūrėti į gimimo metus – nebe jaunuolis... Bet užtat atradau tikrą bėgimo malonumą.
Po ilgokos šeimos auginimo pertraukos vėl pradėjęs bėgioti pats sau buvau išsikėlęs tikslą ir su vaikais susilažinęs – nubėgti maratoną. Nubėgau. Tiesa, antroji distancijos pusė Vilniuje prieš keletą metų buvo klaikiai sunki (pats kaltas, treniruočių buvo akivaizdžiai per mažai...), todėl rezultatas buvo toks, koks jau buvo...
Bet 20 kilometrų – pats tas. Todėl pastaraisiais metais su malonumu startuoju būtent pusės maratono distancijose. Pusantros ar dvi valandos – tai labai geras krūvis organizmui. Net ir tam, kuris turi keletą ar net keliolika nereikalingų kilogramų – tai įvykdoma užduotis. Kuri tampa savotišku iššūkiu, tikslu, o finišas – malonumu. Pasakysiu atvirai – nebenoriu savęs alinti, be to, žinau, kad su mano gyvenimo tempu nerasiu tiek galimybių treniruotėms skirti pakankamai laiko, kiek reikėtų ruošiantis maratonui. Tiesa, nesakau, kad niekada nebestosiu į maratono startą – tokių minčių turiu.
Tačiau kol kas man pusė maratono – puikus pasirinkimas. Ši distancija nėra lengva, tačiau joje man visko užtenka. Ir todėl kviečiu jungtis bei registruotis bėgimui Trakuose. Mano vyriausios atžalos prieš pusantrų metų įsitraukė į savotišką avantiūrą – nusprendė man palaikyti kompaniją Nidos pusmaratonyje. Pačiam smagu, kad juos aplenkiau, o jie, atrodo, irgi savo biografijose užsidėjo pliusą – pusę maratono nubėgo. Bet po finišo galiu pasakyti, kad tokios varžybos – puiki kompanijos (šeimos, bendradarbių kolektyvo ir pan.) „sucementavimo“ vieta ir būdas. O jeigu dar treniruotes sugebėtumėte drauge suorganizuoti...
Bėgiokite savo malonumui, tačiau tą malonumą varžybomis tikrai reikia paįvairinti. Būkite sveiki. Ir nesakykite, kad negalite. Bėgimas tinka visiems... Bėgiokite. Jei nesiekiate rezultato, pirmiausia – dėl savęs... Ir iki susitikimo Trakuose...
