Keturios laisvos dienos, kurias aistruoliams netikėtai padovanojo Lietuvos krepšinininkai, jau eina į pabaigą. Rytoj dieną dar planuojame nulėkti išsimaudyti Juodojoje jūroje, o vakare laukia įtampos akimirkos varžybose prieš kinus.
Šeštadienį, kai Stambule prasidėjo atkrintamosios varžybos, nuvykome pasidairyti į “Sinan Erdem” areną. Ten ryt į aikštelę išbėgs ir lietuviai. Tuo tarpu mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kur mūsų -- didžiausios sirgalių grupės -- vietos. Žvalgyba. O jos metu -- įtemptos serbų-kroatų ir ispanų-graikų varžybos.
Taigi naujoji arena, talpinant apie 15 tūkst. žiūrovų, yra neįtikėtinai didelė. Kai pakilom į savo vietas, kur turime bilietus, pačiam viršuj -- kai kam buvo lengvas šokas: didžiulis triukšmas, sklindantis nuo viršuje sumontuotų garso kolonų, ir septynios mylios, skiriančios mus ir aikštelę. Pirma į galvą atėjusi mintis -- ar mus kas nors girdės?
Taigi garsiam palaikymui mūsų turimos vietos nėra pačios geriausios. Todėl ketiname pasinaudoti aplinkybe, kad per pirmąjį mūsų susitikimą su kinais arenoje turėtų būti nemažai laisvų vietų, ir užimti tribūną iškart už krepšio. Taip jau elgėsi ispanai, graikai ir serbai per pirmąsias aštuntfinalio varžybas ir organizatoriai jiems priekaištų neturėjo. Turėtų pavykti ir mums. Šypsosimės ir atsiprašinėsime, jei atsiras tokių, kurie priekaištaus, kad užėmėme jų vietas.
Be žvalgybos turėjome ir kitokių atrakcijų. Apsimetėm turistais ir aplankėm Stambulo Didįjį turgų, Sultonų rūmus (matėme didžiausią deimantą pasaulyje). Tuomet keliavom į Žydrąją mečetę, kur moterys privalėjom užsigobti galvas. Ten stebėjome besimeldžiančius musulmonus, o mus lydintis bičiulis turkas Mehmetas detaliai išaiškino, kaip musulmonai meldžiasi. Ne kasdien tokia proga sužinoti, tad nepatingėjom nufilmuoti. Galite pasižiūrėti ir nemokantys anglų kalbos, nes vienas sirgalių -- visų gerbiamas ir mylimas Žalias -- vertė į lietuvių kalbą. Maža to, pats nuo savęs šį bei tą pridėdamas :--)
Tuomet susėdome ir krūvoje sugalvojome nemažai pasiūlymų tautiečiams, kurie organizuos Europos čempionatą Lietuvoje. Turkai organizuoja neblogai, bet mes galėtume -- dar geriau. Juolab turkams ir taip netrūksta turistų (pavyzdžiui, visi japonai dėl neapibrėžtumo (streikų, pan.) spjovė į Graikijos salas ir pasuko į Turkijos kurortus). O mums kitų metų čempionatas -- unikali proga paskleisti Europai žinią apie save. Jei čempionatą išnaudosime tik pasipinigauti iš turistų, ir nepadirbėsime “ateičiai”, kad jie sugrįžtų į Lietuvą, tai būsime nevykėliai.
Vakar nusipirkome bilietus į U2 koncertą, kuris Stambule vyks šiąnakt. Džiaugsmas kainavo viso labo po 50 lirų (~100 litų), ta proga susidarė berods ~50 žmonių grupė. Sakėm, pasiimsim trispalves. Būgnus šį kartą paliekam :--)
Nuotraukoje matyti, kaip jau minėtas visų mylimas Žalias vietinėje ale “Tiketoje” užpirkinėja tautiečiams visą tribūną. Pažadame, garsiai su Bono nedainuosim -- pataupysime balselius antradieniui.
