Jau savaitė prieš mačą, kuriame susitinka dvi Sofijos komandos – „Levski“ ir „CSKA“, nejučia visur pastebėdavai nesenai atsiradusius lipdukus, užrašus su šių komandų simbolika ir pavadinimais. Kalbinti vietiniai vieningai sutiko – artėja didžiulis renginys, kurio praleisti tikrai nevalia. Ir išties, laukti buvo verta – tai puikus mačas, kuris baigėsi įspūdinga šeimininkų pergale, rezultatu 2:1.
Ypač reikšmingas mačas
Šis futbolo mačas buvo reikšmingas abiem komandoms, mat pergalės atveju, „CSKA“ Bulgarijos A profesionalų futbolo grupėje („А“ Професионална футболна група – bulg.) būtų prisivijusi „Levski“ komandą. Pergalė „Levski“ komandai leido bent trumpam pakilti į pirmąją turnyrinės lentelės vietą, kuri leidžia varžytis antrame kvalifikacijos etape dėl patekimo į Čempionų lygos grupių turnyrą. Po visų sužaistų turo rungtynių pirmąją vietą susigrąžino Razgrado „Ludogorets“ ekipa (57 taškai), nuo jos dviem taškais atsilieka „Levski“, o treti, su 48 taškais žengia „CSKA“ futbolininkai.
Nors „Levski“ buvo namų komanda, tačiau mačas, kaip jau įprastą daugelį metų, įvyko neutralioje aikštėje – „Vasil Levski“ nacionaliniame stadione, talpinančiame daugiau nei 43 000 žmonių. Po pirmo mačo kėlinio žaidimo vadžias savo rankose turėjo 1:0 pirmavę „Levski“ futbolininkai, o įvartį po rikošeto 40-ąją rungtynių minutę pelnė Hristo Yovov. Antrajame kėlinyje žaidimo kokybė išsilygino ir 70-ąją minutę iškart po prastai realizuoto baudos smūgio įspūdingai pasižymėjo brazilas Marcinho. Kai atrodė, kad mačas baigsis lygiosiomis, paskutinę mačo minutę smūgiu galva pergalę savo komandai išplėšė portugalas Joao Silva.
Varžymasis „kas geresni“ ir tribūnose
Sirgalių pasirodymas derbių metu visada palieka kuo geriausią įspūdį. Ne išimtis ir Sofijos derbis, o sirgaliams galima skirti kuo puikiausią įvertinimą – nors stadionas buvo toli gražu ne pilnas, tačiau taip vadinami ultros pasiruošė iš peties. Komandoms žengus į aikštę, „Levski“ sirgaliai ištempė didžiulį, didžiąją dalį tribūnos uždengiantį plakatą, po jo kitą, dar kitą ir kiekvienas vis įspūdingesnis. „CSKA“ sirgaliai neatsiliko, nors plakatu pradžiugino tik antro kėlinio pradžioje. Taip pat verta paminėti įspūdį, kai visa tribūna šokinėja ir skanduoja, sutartinai suka šalikus virš galvų, abiejų komandų sirgaliai reaguoja į bet kokį veiksmą aikštėje ar teisėjo sprendimą, net jei tai akivaizdi nuošalė. Ir net keista, kad sirgaliai beveik nenaudojo specialių liepsnojančių fakelų (fajeris – žarg.), kurie yra neatsiejamas rungtynių atributas kaimyninėse šalyse. Galima pasveikinti ir pagirti juos ir dėl to, kad nei mačo metu, nei po jo, jokių didesnių incidentų nepastebėta. Tai gana keista, ypač, kai pamatai kaip autobusą okupavę „CSKA“ sirgaliai tiesiog pasiunta, autobuso stotelėje pamatę porą „Levski“ šalikais pasidabinusių jaunuolių, tačiau visur pilna policininkų, tad sirgaliai susilaikė nuo tolimesnių veiksmų.
Ekipų ir derbio istorija
Sofijos „Levski“ (įkurtas 1914 m.) ir Sofijos „CSKA“ (įkurtas 1948 m.) – dvi daugiausiai titulų iškovojusios ir vienos stipriausių komandų Bulgarijoje. Apdovanojimų abi ekipos turi panašiai – „Levski“ klubas 26 kartus laimėję nacionalinį čempionatą ir tiek pat kartų į viršų kėlė Bulgarijos taurę. „CSKA“ sąskaitoje – 31-ą kartą laimėtas nacionalinis čempionatas ir 24 kartus laimėta Bulgarijos taurė. Šios dvi ekipos tarpusavyje buvo susitikusios 176 kartus, 80 kartų pergalę šventė Sofijos „Levski“ ekipa, 41 mačas baigėsi lygiosiomis ir 55 kartus pergalę džiaugėsi Sofijos „CSKA“, įvarčių santykis 263:224 „Levski“ naudai.
Sofijos derbio pradžia laikomi 1948 metai, mat pačiame pirmame sezone „CSKA“ komanda laimėjo nacionalines pirmenybes. Du metus iš eilės – 1949 ir 1950, ekipos susitiko ir Bulgarijos futbolo taurės finale, kur savo pranašumą „Levski“ ekipa. Verta paminėti, kad abiejuose finaluose pirmos rungtynės baigėsi lygiosiomis, o antros baigėsi pro pratęsimo. Palaipsniui komandos vis stiprėjo ir vis pritraukdavo vis daugiau sirgalių, dėl kurių šis mačas ir yra vadinamas vienu geriausių Balkanuose.
Iššūkis patekti į stadioną
Kiekvieno mačo metu žurnalistai yra tie žmonės, kuriais labiausiai rūpinasi ir saugo renginio organizatoriai – paruošia darbo vietą, kartais užkandžių ar kavos. Akreditavimo į rungtynes klausimu, viskas būna ypač aišku – arba ją atsiimi prie vartų į stadioną, arba diena anksčiau, tačiau apie tai jau pranešama labai aiškiai ir išsamiai, idant žurnalistai neklaidžiotų aplink stadioną. Tačiau veiksmas vyksta Bulgarijoje, o čia šios nerašytos taisyklės, regis, negalioja. Pabandžius patekti į stadioną prie vienų vartų, tave pasiunčia vis prie kitų, kol galiausiai tvarką prižiūrintys pareigūnai numoja į tave ranka. Visa laimė, kad sutinki kitą tokio paties likimo žurnalistą, kuris bulgariškai įtikina policiją, kad mes turime būti stadione. „Reikia mėginti bent po penkis kartus prie kiekvienų vartų, o kartais ir po dešimt“, – gyvenimo paslapčių moko jis. Žinoma, panašiai tenka įveikti dar vienus vartus ir galiausiai, po maždaug 40 minučių esi prie pat aikštės, kur gauni tą išganingą akreditaciją.
