Atrodytų, eilinė savaitgalio diena Atėnuose ar Pirėjuje, tačiau įdienojant gatvėse ir metro linijose imi pastebėti vis daugiau raudonai apsivilkusių ar „Olympiakos“ klubo simbolika pasidabinusių žmonių. Nors dar itin daug laiko iki rungtynių su jų amžinu priešu – „Panathinaikos“, tačiau įtampa nejučia didėja, juk ne veltui www.footballderbies.com svetainėje šis Atėnų miesto derbis įvardintas kaip ketvirtas pagal gerumą pasaulyje.
Kaip karo lauke
Dvi valandos iki rungtynių ir į stadioną atvyksta „Panathinaikos“ autobusas, lydimas šarvuotų policijos furgonų. Kai komandos žaidėjai jau ruošiasi lipti iš autobuso ir traukti į persirengimo kambarius, šalia autobuso pasigirsta sprogimas – kažkas iš raudonųjų metė galingą petardą. Policija tuojau pat apsupa autobusą, neutralizuoja pavojų, o vienas iš tvarką stadione prižiūrinčių žmonių rodo, kad traukčiausi kuo toliau nuo autobuso. Po to, kai stadioną pasiekia ir „Olympiakos“ autobusas, gatvėje prie stadiono prasideda riaušės. Žaliųjų sirgaliai, kurie dėl nesibaigiančių konfliktų su priešininkų komandos sirgaliais jau keletą metų nepatenka į Georgios Karaiskakio stadioną, pradeda konfliktuoti su policija ir į šiuos pasipila viskas, kas tik po sirgalių ranka – baro kėdės, bokalai, akmenys, šaligatvio plytelės. Tačiau policininkams su pilna ekipiruote, tai, regis, nė motais, ypač, kai kiekvienas jų turi bent po vieną ašarinę granatą. Po penkiolikos minučių šalia stadiono pakyla didžiulis debesis šių dujų, nebėra kuo kvėpuoti, akys be galo raudonos ir vos matai kelią įėjimo į stadioną link. Tualete, kur nuo šių dujų poveikio slepiasi ar bando atgauti normalią būseną kai kurie fanai, vieno iš aistruolių paklausus, kas verčia žaliuosius taip elgtis, šis tik patrukčioja pečiais ir pasukioja rodomąjį pirštą aplink smilkinį.
12-asis komandos žaidėjas
„Panathinaikos“ žaidėjai įžengia į aikštę apšilimui ir pasigirsta kurtinantis švilpimas, stadiono prieigose aidi palaikymo šūksniai ir sprogimų garsai, dalis jų iš policijos pusės. Kartais viena ar kita sirgalių paleista liepsnojanti petarda susprogsta visai šalia aikštės – didysis reginys prasideda. Sirgaliai uždega daugybę dūminių užtaisų ir nuo jų tampa taip tiršta, kad nebeįmanoma įžiūrėti aikštės, o teisėjas delsia pradėti žaidimą. Sudegus ar baigiant degti dūminiam užtaisui ar specialiam liepsnojančiam fakelui (fajeris – žarg.), šie metami aikštės link, o kartais ir iki aikštės vidurio, tačiau tada ausis užgožia švilpimas iš ne už vartų esančių tribūnų – daugybė sirgalių atėjo pamatyti mačo.
„Olympiakos“ sirgaliai ne tik, kad taip savitai palaikė komandą, tačiau nepraleido progos pasiųsti įvairių signalų ir pašvilpti klubo savininko atžvilgiu, nes komanda jau kurį laiką nežaidžia gerai (realiausia priežastis – jau prieš keletą turų užsitikrintas čempionų titulas). Derbio metu tai dar labiau drasko akis, ypač kai jų komanda nuo 73 iki 87 minutės atsilikinėjo (įvarčių autoriai – Luciano Gabriel Figueroa (PAN) ir Konstantinos Mitroglou (OLY)). Paskutinė pridėto laiko minutė (pridėtos net 7), įvartis, masinė psichozė, tačiau čia pat įsikiša teisėjas – nuošalė.
Vertinant sirgalių pasirodymą, kartais atrodė, kad jie daugiau trukdė, nei padėjo, tačiau jie taip pat sureaguodavo į kiekvieną įvykį aikštelėje, į kiekvieną teisėjo sprendimą, į tai, kad kamuolį perimdavo varžovų ekipos žaidėjai, o jų sukurta atmosfera 32 115 vietų Georgios Karaiskakio stadione – kažkas tokio, kas įkvepia ir beviltiškiausioje situacijoje.
Triukšmas Atėnų šiaurėje
Ramus pirmadienio rytas Olimpiniame stadione, kuriame dabar bazuojasi Atėnų AEK klubas (tai ir „Panathinaikos“ namų stadionas) – aptarnaujantis personalas renka šiukšles iš stadiono tribūnų, ant bėgimo takų užsilikusias plastikinių kėdžių liekanas, tvarko veją, čia pat galima pastebėti apdegusią švieslentę, o šalia vieno iš įėjimų į stadioną mėtosi daugybė akmenų, liaunų medžių nuolaužų, ugnies gesintuvų, maisto kioskelių nuolaužų, kurių dalis apversti ir padegti. Taip sirgaliai sureagavo į palaikomos komandos 87-ą minutę rungtynėse su Komotinės „Panthrakikos” į savo vartus įsimuštą įvartį.
Nors tribūnas nuo aikštės beveik visur skiria ne tik bėgimo takai, bet ir gilus, dygliuota viela apjuostas specialus griovys, tačiau yra kelios vietos, kur įmanoma patekti į aikštę iš tribūnų. Tuo, išlaužę skirtingas tribūnas skiriančios tvoros dalį, pasinaudojo aršiausi sirgaliai, o patekę į aikštę, puolė vaikyti palaikomos komandos narius, kurie turėjo sprukti į persirengimo kambarius. Rungtynės kaip mat buvo nutrauktos, o nuotraukomis iš stadiono mirgėjo dalis vietinių laikraščių pirmųjų puslapių (kiti daugiau dėmesio skyrė „Olympiakos“-„Panathinaikos“ rungtynėms). Tačiau juos bent iš dalies galima pateisinti, mat šis įvartis lėmė labai daug komandai, kurios šansai išlikti aukščiausioje Graikijos lygoje labai sumenkę. Beje, tokie „AEK“ sirgalių išsišokimai – ne naujiena, mat ne vienas sutiktas graikas pasakojo, kad norint išvysti, ką iš tiesų graikams reiškia futbolas, reikia keliauti į rungtynes, kuriose žaidžia būtent Atėnų „AEK“.
