Su oda susijusių klausimų gali būti labai daug: odos atjauninimas lazeriu, aknės gydymas, apgamų ir kitų odos darinių (karpų, papilomų ir kt.) šalinimas, strijų ir randų korekcija lazeriu, cheminis odos šveitimas rūgštimi, tatuiruočių šalinimas... O kur dar bėrimai, odos porų užsikimšimas, pigmentinės dėmės...
Norite paklausti dėl jums ramybės neduodančių odos problemų?
Rašykite adresu ji24.lt@zlg.lt ir Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytojos dermatologės – Jolanta Žilienė, Eglė Drukteinienė, Gitana Šabūnienė, Aušrinė Ramanauskaitė ir Tatjana Orlovskytė – mielai atsakys į Jus dominantį klausimą.
O čia pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Atsako gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė.
– Ar skausminga šalinti plaukus bikini zonoje?
– Plaukų šalinimo lazeriu procedūra yra greita ir neskausminga (neintensyvus skausmas jaučiamas tik tuo atveju, jei plaukai šalinami labai jautriose vietose, pavyzdžiui, bikini, viršutinės lūpos srityse). Po procedūros odoje lieka tik nežymus paraudimas, todėl galima tęsti savo įprastą veiklą, naudoti įprastas kosmetikos priemones.
– Ar užtenka vienos plaukų šalinimo lazeriu procedūros?
– Tik aktyvaus augimo fazėje plaukas jautrus lazerio šviesai, ramybės fazėje jo paveikti neįmanoma. Todėl, kad plaukai būtų pašalinti ilgam laikui, reikalingos kelios procedūros. Dažniausiai pakanka 6–8 procedūrų, kartojant jas 4–5 savaites veido srityje ir kas 6–7 savaites kūno srityje.
– Kaip išnaikinti matomose kūno vietose išryškėjančias raudonas dėmes?
– Tie raudoni raudoni taškeliai ar mazgeliai vadinami vyšninėmis angiomomis. Jų atsirasti iš tiesų gali ir labai daug, tačiau kodėl – taip ir nėra visiškai aišku. Žinoma tiek, kad įtakos turi amžius, paveldėjimas, saulės poveikis. Vyšninės angiomos gali būti labai gražiai išnaikintos lazeriu, tačiau tai nereiškia, kad neatsiras naujų.
– Ar šalinant lazeriu kraujagyslinius darinius nelieka randelių?
– Jeigu šalinama nespecifiniu lazeriu, gali likti žymė, bet „kraujagyslinis“ lazeris randelių nepalieka, be to, oda greitai gyja.
– Ką daryti su riebalinėmis baltomis pūslelėmis apie akis. Kodėl jos atsiranda? Ar tiesa, kad nuo tam tikro maisto? Kodėl išnaikintos vėl išlenda ir kaip tam užkirsti kelią?
– Viršutinio ir apatinio voko odoje pasirodančios riebalinės sankaupos gali būti mažos, didelės, gali lietis. Šitie dariniai vadinami ksantelazmomis. Kadangi tai riebalų lipidų sankaupos, teigiama, kad susijusios su cholesterolio kiekiu kraujyje ir mityba. Tačiau paskutinės mokslinės studijos tai patvirtino tik iš dalies. Žmonėms, kurie turi ksantelazmų, buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad pusei jų padidėjusio cholesterolio vis dėlto nebuvo. Todėl pasakyti, kad ksantelazmų atsiradimas susijęs su mityba negalėtume – skaičiai tiesioginio ryšio neparodo.
Kitas gana svarbus dalykas – paveldimumas. Jei polinkis į ksantelazmas paveldimas, jų gali atsirasti ir tuomet, jei cholesterolio kiekis kraujyje nėra padidėjęs. Energetinėms reikmėms nepanaudojamas su maistu gaunamas lipidų perteklius nebūtinai nusėda kraujagyslių sienelėse. Gali jų būti ir vokų odoje. Cholesterolio lipidų pavidalu jie kaupiasi epidermyje ir po epidermiu (viršutiniame dermo sluoksnyje, bet ne giliau), todėl juos galima gražiai pašalinti.
– Šalinti ar palikti apgamą?
– Apgamų atsiradimui neigiamos įtakos turi ne tik aplinkos faktoriai, gyvenimo būdas, stresas, užterštumas, bet ir saulė, todėl atvirose kūno vietose – moterims ant blauzdų, vyrams ant pečių, visiems ant veido – su amžiumi apgamų daugėja. Apgamas šalinamas tuomet, jei nuolat traumuojamas, pavyzdžiui, yra galvoje ir šukuojant visada užkabinamas, vyrams – skutimosi zonoje arba ant juosmens ir nuolat trinamas drabužių.
Jeigu apgamas nėra įtartinas, veide galima šalinti lazeriu, o jei kūne ir įtartinas – tik operuojamas. Apgamų gali pastebimai padaugėti brendimo ar nėštumo metu. Taip pat rizikingas periodas – menopauzė, kurios periodu apgamai tikrai didėja, atsiranda naujų, senieji gali keistis, taip pat atsiranda senatvinių išaugų, ataugų. Kadangi neigiamas saulės poveikis neišnyksta, o per visą gyvenimą kaupiasi, didėja rizika susirgti odos vėžiu.
– Kaip naikinti karpą, kad neliktų rando?
– Karpos – vienas dažniausių odos susirgimų. Kada nors jų yra turėję 75 proc. žmonių. Odos spalvos virusinės kilmės nelygaus paviršiaus gerybinių darinių sukėlėjai – įvairūs žmogaus papilomos viruso tipai. Po oda virusas neprasiskverbia ir per kraują neplinta. Karpos dažniausiai atsiranda ant pėdų, delnų, pirštų ir neretai po tam tikro laiko gali dingti pačios.
Kokiu būdu naikinama karpa, priklauso nuo to, kokia ir kur ji yra. Galima šalinti lazeriu, skystu azotu. Kartais operuojama, ypač pade, nes, minant koją, karpa auga gilyn. Taip pat galima taikyti elektrokoguliaciją. Tačiau kad ir kokį būdą pasirinktume, jei virusas norės, karpa sugrįš – jei ne ten pat, tai kitoje vietoje, todėl svarbu stiprinti organizmą.
Turie klausimų dėl odos priežiūros, gražinimo, kokių nors darinių šalinimo ar rizikos veiksnių? Klausimą siųskite adresu ji24.lt@zlg.lt. – „Sugiharos“ gydytojos dermatologės pateiks kuo išsamesnį atsakymą.
