„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Moteriškų tatuiruočių mados: nuo būdo tapti cirko eksponatu iki noro paslėpti vėžio žymes

Kūnas – tai balta drobė, ant kurios įvairiausiais simboliais galima įamžinti reikšmingiausias gyvenimo akimirkas. Tačiau taip yra tik keletą paskutinių dešimtmečių. Iki tol tatuiruotės laikytos tabu.
Tatuiruotė
Tatuiruotė / „Fotolia“ nuotr.

Tatuiruotės nuo seniausių laikų moters gyvenime turėjo ypatingą reikšmę. Kai kuriose gentyse jos buvo naudojamos ritualuose kaip stiprybės, ištvermės išbandymas, pavyzdžiui, siekiant moterį paruošti motinystei. Žymėjimas jomis reiškė priklausymą konkrečiai bendruomenei.

Vakaruose tatuiruotės laikytos egzotika, todėl jomis pasipuošti ryždavosi tik pačios drąsiausios. Labai ilgai į kūno meną žiūrėta su panieka, todėl ilgainiui kūno tatuiravimas tapo maišto forma – taip moterys demonstravo, kad jos pačios yra savo kūno šeimininkės.

Šiandien dailiosios lyties atstovėms tatuiruotės – meno ir saviraiškos forma, o kartais net mada. Tad nenuostabu, kad nuo 2012-ųjų tatuiruočių salonai moterų sulaukia dažniau nei vyrų.

Baltoji vergė

Taip vadinama Olive Oatman – pirmoji žinoma moteris su tatuiruote. Yra pasakojama, kad Oatmanams keliaujant po Aukso karštinės apimtą Ameriką šeimą užpuolė vietinė javapų (yavapai) gentis.

wikimedia.org nuotr./Olive Oatman, 1857 m.
wikimedia.org nuotr./Olive Oatman, 1857 m.

Iš septynių vaikų gyvos liko trylikametė Olive ir trimis metais jaunesnė jos sesuo Mary. Abi buvo paimtos į vergovę, o po metų už du arklius ir keletą antklodžių atiteko kitai, mohavių (mojave) genčiai.

Šie su jomis elgėsi kaip su lygiavertėmis bendruomenės narėmis, todėl 1858 m. joms ant smakrų buvo ištatuiruoti mėlynų dažų ženklai, reiškę leidimą į pomirtinį pasaulį. Deja, jaunesnioji sesutė pomirtinį pasaulį pasiekė dar gyvendama su indėnais, o Olive į civilizaciją grįžo būdama 19-os. Apie jauną moterį, kuri niekada viešumoje neslėpė ištatuiruoto veido, buvo rašomos knygos. Jos sulaukė didžiulio populiarumo.

Cirko eksponatai 

Visgi XIX amžiuje ilgalaikiai piešiniai ant kūno labiausiai buvo siejami su į jūrą išplaukiančiais vyrais ir nusikaltėliais, todėl visuomenėje laikyti tabu. Ką jau kalbėti apie dailiosios lyties atstoves. Išdrįsusios kūną pasipuošti piešiniu laikytos paleistuvėmis. Vienintelė vieta, kur moteris su savo kūnu galėjo elgtis kaip nori, buvo cirkas.

Taip pat skaitykite: Kūno puošybos kaina: neigiama tatuiruočių pusė

wikimedia.org nuotr./Cirko artistė, 1907 m.
wikimedia.org nuotr./Cirko artistė, 1907 m.

Ne vienai jų tapimas eksponatu buvo pragyvenimo šaltinis, nes tatuiruotas kūnas, nors ir laikytas nepriimtinu, kėlė didžiulį susidomėjimą. Savo išvaizda meno kūrinius primenančios moterys laikytos gražuolėmis ir tuo pat metu būdavo smerkiamos, nes viešai rodėsi pusnuogės. Šiam darbui neužteko dailaus drugelio ant peties – priimamos būdavo tik visą kūną išsitatuiravusios dailiosios lyties atstovės.

Negana to, dėl didesnio reginio jos turėdavo ryti durklus ar atlikti akrobatinius triukus. Tačiau blogiausia, kad neretai moterys į cirką patekdavo ne savo noru. Jos būdavo pagrobiamos, prievarta ištatuiruojamos ir parduodamos palapinių pasauliui.

Dvigubi standartai

Tuo pat metu, kai viešumoje tatuiruotės ir jas turinčios moterys buvo smerkiamos, aukštuomenės atstovai po savo rūbais slėpė rašalo žymes. Skirtingai nei pramogų pasaulio atstovų, jų tatuiruotės buvo subtilios, minimalistinės ir vengiamos daryti atvirose kūno vietose. Tai tapo privilegijuotųjų mada.

Kas būtų pagalvojęs, kad pati karalienė Viktorija ant savo nugaros turėjo išpieštą Bengalijos tigrą, besikaunantį su pitonu... Winstono Churchillio motina ant riešo buvo išsitatuiravusi juodą gyvatę, negana to, krūtų speneliuose turėjo auskarus! Kad ir kaip keistai skambėtų, pastarasis puošybos elementas buvo dar viena to laikotarpio mada.

XX a. pradžioje aukštuomenės pramogą tatuiruotis perėmė turtingos ir linksmintis mėgstančios moterys (vadinamosios flapper merginos). Joms tai reiškė maištą prieš moterų teisių suvaržymą visuomenėje.

Tatuiruotosios gražuolės

1927 m. bendras geriausių to laiko tatuiruočių meistrų kūrinys buvo baigtas. Betty Broadbent tapo pirmąja mergina (angl. pin-up girl), kurios kūnas buvo išpuoštas 350 tatuiruočių kostiumu. Jos veidas liko nepaliestas kaip natūralumo atsvara rašalui.

Vida Press nuotr./Betty Broadbent
Vida Press nuotr./Betty Broadbent

Nors kritiškas visuomenės požiūris į ilgalaikius kūno piešinius buvo nepakitęs, ši mergina imta laikyti ne tik patrauklia, bet ir gražia. 1939 m. Niujorke vykusioje Pasaulio mugėje Betty atstovavo Amerikos kultūrai. Ji net 40 m. sukosi pramogų versle ir visada jautėsi laiminga: keliaudavo su cirko trupėmis, karnavalų dalyviais po visą JAV, Australiją ir Naująją Zelandiją.

Tatuiruota moteris ilgainiui tapo seksualumo simboliu. Šiandien tokios moterys itin geidžiamos – jos puošia žurnalų viršelius ir simbolizuoja prabangą ir laisvę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs