Į visus svarbius klausimus atsako Odos estetikos klinikos specialistė Živilė Jucevičienė.
„Oda ne vien tik apsauginė mūsų kūno plėvelė – tai organas. Tai reiškia, kad vyksta nuolatinis abipusis ryšys, komunikacija tarp ląstelių.
Užtepdami kremą, kuris maloniai kvepia ir yra labai švelnus odai, mes tuo pačiu perduodame informaciją besidauginančioms ląstelėms, kad „pas mus viskas gerai, ir jūs galite ramiai miegoti“, t. y. lėtėja ląstelių apykaita ir silpnėja funkcijos.
Apibendrinus galima teigti, jog drėkinamieji kremai atneša daugiau skriaudos nei naudos, ypač problemiškai odai“, – teigia specialistė.
– Drėkinamieji kremai gali būti įvairiausios sudėties, ar ne?
– Lietuviškai drėkiklis iš esmės reiškia vandens kiekio padidinimą. Tuo tarpu anglų kalboje tas pats veiksmažodis turi daugiau reikšmių: „hydrate“, „moisturise“, “emollient“, „humectant“.
Okliuzyvai – kremai, kurių sudėtyje yra medžiagos, kurios padengia odą plėvele ir neleidžia drėgmei išgaruoti iš gilesnių odos sluoksnių. Okliuzyvinės medžiagos – tai parafinas, mineraliniai aliejai, lanolinas, silikonai, cinko oksidas, kokosų, avokadų aliejus, įvairūs augaliniai aliejai. Tokios medžiagos netinka, kada yra didelės poros ar oda linkusi į spuogus.
Drėkinamieji kremai atneša daugiau skriaudos nei naudos, ypač problemiškai odai.
Humektantai – kremai, kurių sudėtyje yra medžiagos, pritraukiančios vandenį paviršiniame sluoksnyje. Tai gali būti glicerinas, sorbitolis, hialurono rūgštis, šlapalas, alfa hidroksi rūgštys.
Natūralūs drėkinantys faktoriai odoje yra mažos molekulinės masės medžiagos, tokios kaip pirilidono karboksilinė rūgštis, pieno rūgštis, šlapalas, amino rūgštys. Kuo oda greičiau atsinaujina, tuo daugiau jaunų ląstelių, tuo daugiau jose natūralių drėkinančių faktorių.
Emolientai – kremai, vanduo aliejuje ar aliejus vandenyje, užpildo tarpus tarp negyvų ląstelių aliejais, sulaiko vandenį. Taip suminkština odą, neleidžia išgaruoti drėgmei. Šių kremų sudėtyje gali būti cholesterolis, skvalanas, riebalų rūgštys, saulėgrąžų aliejus.
Kremai, kurie atstato odos lipidų struktūrą. Natūralią odos lipidų struktūrą sudaro 50 proc. keramidai. Jie kaip cementas užpildo tarpus tarp negyvų ląstelių. Todėl tokie kremai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra keramidai, atnaujina paviršinį odos sluoksnį ir taip sumažina odos pleiskanojimą ir sausumą, neleisdami išgaruoti drėgmei. Šie kremai ypatingai tinka sergantiems odos ligomis.
– Koks turi būti idealus drėkinamasis kremas?
– Idealus drėkinantis kremas turi spręsti problemą, bet ne ją maskuoti, t. y. efektyviai drėkinti raginį odos sluoksnį, apsaugoti nuo transepiderminio vandens netekimo; ne tik uždėti plėvelę ant odos, bet ir atstatyti natūralią odos lipidų struktūrą.
Drėkinimas turi trukti ilgai. Turi būti hipoalerginis, nedirginti, be kvapiųjų medžiagų, nekomedogeninis.
– Dabar populiarūs „natūralūs“ kremai. Ar jie kuo pranašesni nei įprastiniai?
– Pirmiausia susitarkime, kas tai yra natūralu. Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime savitą supratimą, ir jis laibai skirtingas. Iš esmės „natūralus“ reiškia iš gamtos, t. y. žolių, natūralių aliejų, augalų.
Šios sudėtinės dalys yra svetimos natūraliam odos funkcionavimui. Nei susmulkinti lapai, nei grybai neatstatys natūralios odos lipidų struktūros.
Tuo labiau įmaišyti į kremus, jie praranda savo natūralią formą. Nėra pakankamai įrodymų dėl augalinių medžiagų privalumų odos drėgmei atstatyti. Atvirkščiai, augaluose gausu veikliųjų eterinių aliejų, kurie gali dirginti ar net alergizuoti odą.
– Ką manote apie kremus su egzotiniais ingredientais – ikrais, auksu ir pan.?
Nėra pakankamai įrodymų dėl augalinių medžiagų privalumų odos drėgmei atstatyti.
– Nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris pagrįstų ikrų vartojimą ir juo labiau jų naudą odai.
Dar daugiau, dažniausiai „ikrai“ reiškia tik ikrų skystį, t. y. iš esmės vandenį su keletu nedidelės koncentracijos medžiagų.
Suvokime, kad standartai tokiai veikiajai medžiagai neegzistuoja. Taigi net pats brangiausias ikrų pagrindu sukurtas kremas tėra puiki reklama.
Auksas – taurusis metalas, jo didelis privalumas – neutralumas, t. y. minimali reakcija su audiniais ir jų funkcija. Istoriškai jie buvo naudojami dantų karūnėlėms, siūlams ir pan. Bet tikėti Au (aukso) jonų atjauninamąja galia mažų mažiausia naivu.
– Kokią didžiausią klaidą daro moterys, prižiūrėdamos odą?
– Ieško panacėjos, tiki stebuklinga reklamos galia, pradeda naudoti įvairius drėkinamuosius kremus ir ne pagal savo odos struktūrą bei odos poreikį.
Jei paklaustume didelės auditorijos vyrų ir moterų, kas turi odos problemų, daugiausia rankų išvystume iš moterų pusės, tiesa sakant, visiškai dominuotų dėl vienos paprastos priežasties – moterys naudoja gausybę drėkiklių, vyrai – jokių.
– Kaip prižiūrėti odą žiemą?
– Eksfolijuokite (valykite) nuo galvos iki kojų. Pašalinsite negyvas ląsteles, pagreitinkite odos regeneraciją ir veikliųjų medžiagų prasiskverbimą.
Gerkite daugiau vandens. Neperkaitinkite kambarių. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, omega-3 riebalų rūgščių turinčio maisto, venkite karšto vandens.
Pasikonsultuokite su savo odos specialistu. Kiekvieno oda ir gyvenimo būdas skirtingas. Naudokite didelės koncentracijos retinolį. Sportuokite.
Naudokite lengvus nekomedogeninius drėkinamuosius kremus. Naudokite apsaugą nuo saulės.
Taip pat skaitykite: Žiemos spąstai: kaip išvengti depresijos ir nepriaugti svorio
– Kodėl drėkinamieji kremai kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos?
– Pastoviai naudojami drėkinamieji kremai silpnina odos barjerines funkcijas (oda tampa jautri ir silpna). Jie papildo odą vandeniu, lipidais, baltymais, tuo ko reikia odai, todėl slopina natūralų patekimą vandens ir medžiagų iš organizmo į odą. Todėl palaipsniui skatinama tik didesnė dehidratacija.
Pastoviai naudojami drėkinamieji kremai silpnina odos barjerines funkcijas
Tokie veiksmai slopina ląstelių aktyvumą, odos atsinaujinimą, kas skatina odos senėjimo procesus. 80 proc. vyrų ir vaikai nenaudoja drėkinamųjų kremų, ir jie neturi odos jautrumo ar sausumo problemų.
Jei jūsų odai reikia drėkinamojo kremo, rinkitės lengvą, netepkite daug. Reguliarus sunkių ir blogos kokybės drėkinamųjų kremų naudojimas verčia odą tapti tingia ir pasyvia.
– Ar reikia naudoti SPF žiemą?
– Apsauginius filtrus reikia naudoti 365 dienas per metus. Net jei diena trumpa ar nešviečia saulė, UVA spinduliai skatina raukšlių formavimąsi. Jie praeina pro automobilio langus ar langus darbo vietoje ir gali sukelti pažeidimų.
UVB spinduliai ypač pavojingi, kai jie atsispindi nuo sniego žiemą. Permatomas stiklas praleidžia 75 proc. UVA spindulių. Dar daugiau HEVL spinduliai – aukštos energijos regima šviesa, kurią spinduliuoja ne tik saulė, bet ir visi mūsų mylimieji samsungai ir iphonai ir visi kiti ekranai, sukelia bene didžiausius pokyčius ląstelių DNR. Žiauru – senstame, nes naudojame naujausias technologijas.
Saugokime odą – ji mūsų ekranas ir veidrodis!
