1. Kas toks buvo ir kuo gyveno garsusis menininkas? Tiesą sakant, viename straipsnyje atskleisti unikalią jo asmenybę būtų tas pats kaip mėginti šaukštu išsemti vandenyną. Apie Leonardo da Vinci prirašyta storiausių knygų, tačiau net ir dabar biografai pripažįsta, kad dailininko asmenybę tebegaubia daugybė paslapčių. Viena tikra – šis žmogus idėjomis ir mąstymu šimtmečiais pralenkė laikmetį. Paprasti žmonės į jį žiūrėjo su baugia pagarba ir patyliukais vadino pamišėliu. Netgi egzistuoja mintis, kad menininkas mokėjo keliauti laiku ir daugelį novatoriškų minčių pasiskolino būtent iš ten...
2. Leonardo gimė 1452 m. balandžio 15 d. nedideliame kalnuotame Italijos miestelyje Vinčyje. Menininkas neturėjo pavardės, ją atstojo gimtinės pavadinimas. Leonardo da Vinci reiškia Leonardo iš Vinčio. Jis buvo nesantuokinis vaikas. Tais laikais tokių žmonių dalia buvo nelengva: berniukas neturėjo daugybės teisių, netgi negalėjo mokytis universitete. Laimė, pirmuosius gyvenimo metus praleidęs su mama (kiek žinoma, paprasta valstiete) kaime, persikraustė gyventi pas tėvą – pasiturintį notarą. Šis greitai pastebėjo, kad Leonardo – nepaprastas vaikas. Taigi gimdytojas kiek įmanydamas rūpinosi sūnaus išsilavinimu.
3. Sulaukusį keturiolikos Leonardo tėvas įtaisė pas garsų to meto Florencijos menininką Verrocchio. Vaikinukas greitai perprato tapybos mokslus ir tapo mokytojo numylėtiniu. Jiedu drauge yra nutapę ne vieną darbą. Po kelerių metų mokinys gerokai pranoko mokytoją ir pradėjo nuobodžiauti, o į jo smegenis vis labiau smelkėsi mintys apie pasaulį ir jo sandarą. Dvidešimties metų jis buvo įtrauktas į Florencijos Šventojo Luko tapytojų gildiją ir pamažu ėmė tolti nuo mokytojo Verroccio. Nors... nepriklausomu tapytoju tapo tik sulaukęs 26-erių.
4. Vaizduojamajame mene Leonardo da Vinci sukėlė tikrų tikriausią perversmą. Kai kuriuose menininko paveiksluose atsiveria tokia erdvė, ką dabar mes vadiname 3D formatu. Meno legenda eksperimentavo ir su dažais. Tiesa, ne visada sėkmingai. Tarkim, vienas žymiausių jo paveikslų „Paskutinė vakarienė“ dėl netinkamos dažų kombinacijos prašėsi skubiai restauruojamas dar tada, kai L. da Vinci buvo gyvas.
5. Kitas šedevras – „Mona Liza“ jam pasisekė geriau. Paveikslas, turėjęs būti paprasčiausiu portretu, pavergė visą pasaulį – Paryžiuje Luvro muziejuje prie jo nuolat būriuojasi minios smalsuolių. Bėgant metams, šio kūrinio populiarumas ne tik kad neblėsta, bet vis auga. Deja, iki šiol nežinoma, ką iš tikrųjų byloja paslaptinga Monos Lizos šypsena.
Apie paveikslą sklando gausybė mitų ir legendų. Netgi kalbama, kad „Mona Liza“ yra energijos vampyrė. Esą Luvro darbuotai yra pastebėję, kad ilgiau prie jo pabuvus pasidaro silpna, o tuo metu, kai šedevras būna nepasiekiamas lankytojams, ima blankti. Kalbama ir apie tai, kad Mona Liza iš tiesų gali būti paties da Vinci autoportretas. Grupė mokslininkų netgi yra užsimojusi atkasti didžiojo meistro kapą ir modernia aparatūra ištyrusi jo palaikus patvirtinti arba paneigti šias kalbas.
6. Menas toli gražu nebuvo vienintelė sritis, kuria domėjosi L. da Vinci. Jis buvo tarsi žmogus orkestras – tapytojas, skulptorius, mokslininkas, išradėjas, inžinierius, architektas, kartografas...
L. da Vinci priklauso daugybė išradimų. Jis sukonstravo ventiliatorių, monetų kaldinimo mašiną, įvairių skraidančių mechanizmų ir dar daugybę to laikmečio žmonėms nesuvokiamų prietaisų. Projektavo užtvankas, kanalus, kėlimo kranus, sudarė itin tikslius ir modernius vietovių žemėlapius, netgi yra nubraižęs sraigtasparnio bei parašiuto brėžinius.
Bene labiausiai jį masino anatomija. Tais laikais daryti skrodimus laikyta baisiu nusižengimu, tačiau nieko nepaisydamas menininkas juos darė. Ne šiaip tyrinėjo žmogus sandarą – viską kruopščiai fiksavo popieriuje. L. da Vinci nupiešti žmogaus organai tokie tikslūs, kad jų paveikslėliai anatomijos vadovėliuose naudojami iki šiol.
7. Apie L. da Vinci veiklą būtų galima prirašyti ištisus traktatus. Užtat apie asmeninį jo gyvenimą duomenų išlikę ne kažin kiek. Kiek žinoma, legendinis kūrėjas buvo prisiekęs vegetaras. Ypač gailėjo paukščių – jais žavėjosi visą gyvenimą. Yra išlikę liudijimų, kad Leonardo dažnai eidavo į turgų, supirkdavo narvuose įkalintus paukščius ir paleisdavo juos į laisvę. Dar vienas visame pasaulyje pagarsėjęs jo įprotis – mažai miegoti. Pasakojama, kad L. da Vinci per parą miegodavo daugių daugiausia kelias valandas. Nusnūdęs vos penkiolika minučių, atrodydavo žvalus ir kupinas jėgų.
8. Amžininkų Leonardo da Vinci apibūdinamas kaip patrauklus, stotingas vyras. Tačiau beveik nėra jokių žinių apie tai, kad jis būtų turėjęs romanų su dailiosios lyties atstovėmis. Niekada nebuvo sukūręs šeimos. Visa jo šeima buvo mokiniai. Apskritai didžiojo menininko seksualinė orientacija iki šių dienų yra diskusijų objektas. Žinia, vienareikšmiškai tvirtinti, kad jis buvo homoseksualus, mažų mažiausiai įžūlu, bet tokia prielaida egzistuoja...
9. Gyvenimo saulėlydį, tiksliau, paskutinius trejus gyvenimo metus, L. da Vinci praleido Prancūzijoje. Joje atsidūrė paties Prancūzijos karaliaus Francis I kvietimu. Monarchas taip susižavėjo menininko darbais, kad pakvietė jį apsigyventi savo šalyje ir netgi padovanojo prašmatnią pilį Clos Lucé netoli karališkosios rezidencijos. Pasaulį genialusis kūrėjas apleido sulaukęs 67-erių. Legenda byloja, kad L. da Vinci mirties akimirką pats karalius laikė jo galvą. Biografų manymu, tai tėra legenda: šalia buvo artimiausias draugas bei mokinys Francesco Melzi. Pastarajam menininkas testamentu skyrė ir didžiąją dalį savo turtų, tarp jų visas knygas, instrumentus, piešinius ir vertinguosius užrašus apie meno paslaptis ir pan. Daugelis šių užrašų parašyti ypatingu stiliumi – iš dešinės į kairę. Juos galima perskaityti pasitelkus veidrodį.
