C.Jungas išskyrė keturis psichologinių funkcijų tipus – mąstymą, jausmus, pojūčius ir intuiciją. Nors kiekvienas žmogus turi visų šių tipų savybių, paprastai vienas jų yra pastebimai svaresnis ir ryškesnis už kitus. Jis vadinamas pagrindiniu arba dominuojančiu tipu. Nuo jo priklauso, kaip žmogus prisitaiko prie supančios tikrovės ir randa vietą po saule.
Nors kiekviename mūsų gali sėkmingai veikti visi keturi psichologiniai tipai, dažniausiai laviname tą tipą, kuris mums padeda lengviau pritapti supančioje aplinkoje. Pasak psichologų ir santykių ekspertų, labai svarbu žinoti savo tipo savybių privalumus ir trūkumus. Tai padėtų išvengti daugybės santykių problemų. Tad kuo skiriasi šios psichologinės funkcijos ir kas būdinga jų tipo atstovams?
Mąstymo tipo žmogus
Tai racionali ir pati lengviausiai suvokiama psichikos funkcija. „Mąstytojai“ išsiskiria protu ir nuovokumu. Savo požiūrį į gyvenimą jie remia logika. Jiems tinka viskas, kas turi prasmę. Išvystytas mąstymas ir protas jiems padeda pelnyti socialinį pripažinimą, taip pat užkariauti ir priešingą lytį.
„Mąstytojų“ logika lanksti. Jie gali lengvai įrodyti, kad Dievas yra, o po to su ne ką mažesniu malonumu sutriuškinti savo paties pateiktus argumentus ir įrodyti priešingai. Jiems svarbus procesas, o ne paskutinės instancijos tiesa.
Jie gali lengvai įrodyti, kad Dievas yra, o po to su ne ką mažesniu malonumu sutriuškinti savo paties pateiktus argumentus ir įrodyti priešingai.
Toks laisvas žongliravimas logika ir galimybė pažvelgti į tą patį klausimą kitais kampais padeda „mąstytojams“ tapti puikiais mokslininkais, analitikais ir tyrėjais. Tačiau būtent dėl to jiems kyla ir psichologinių problemų.
Tikslus situacijos modeliavimas mintyse „mąstytojams“ prilygsta realiam situacijos išgyvenimui. Pasinėrę į savo mintis, „mąstytojai“ atima iš savęs realios patirties galimybę ir visą savo gyvenimą pragyvena mintyse. Jie pavirsta į viską žinančius, bet nieko nedarančius „protinguolius“. Gyvenimas bėga, o „mąstytojas“ jame nedalyvauja. Pažįstate tokių?
Jausmų tipo žmogus
Jausmai – tai antra racionali psichikos funkcija. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet ji labai panaši į mąstymo funkciją. Skirtumas tik tas, kad mąstydamas žmogus vadovaujasi ne racionaliais logiškais argumentais, o etikos normomis. Vertinant situaciją vadovaujamasi argumentais „gerai–blogai“, o ne „teisingai–neteisingai“. Jausminė logika atrodo taip: jei geras A ir geras B, tai juos sudėjus – bus du kartus geriau.
Kaip ir „mąstytojai“, taip ir „jaučiantieji“ yra labai lankstūs, sugebantys manipuliuoti savo jausmais. Ne jausmai valdo šio tipo žmogų, o jis jausmus. Todėl jausminguoliai tuo pat metu gali būti ir užjaučiantys, ir žiaurūs. Vienas kraštutinumas akimirksniu gali keisti kitą.
Posakis „nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis“ – apie juos. Jie kontroliuoja, ką mėgsta ir ko nekenčia, nors atvirai apie tai nekalba. „Jaučiančio“ tipo žmonėms teisinga tai, kas gera, kas atitinka išorinę arba vidinę vertybių sistemą.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 dalykai, kurių nedaro emociškai stiprūs žmonės
Pojūčių tipo žmogus
Tai iracionali sritis, kurią gana sunku apibūdinti. Logikos, kurią būtų galima paaiškinti, čia nėra. Žmonės, kurie pasaulį vertina pojūčiais, visada yra paskendę iš vidaus ir išorės gaunamuose impulsuose. Jų norai ir vertybės dažniausiai yra labai paprastos. Tai – jų didžioji išmintis, tačiau aplinkiniams jie gali atrodyti šiek tiek primityvūs ir vienpusiai.
Klasikinis žmogaus, gyvenančio pojūčiuose, pavyzdys – traktoristas, kuris didžiuojasi galėdamas savo rankomis užsidirbti pragyvenimui. Jo darbo savaitė, o gal ir diena, baigiasi užstalėje maloniai vaišinantis gardžiais valgiais ir gėrimais. Su dar didesniu malonumu jie įsivelia į muštynes, o po to aistringai puola į meilės guolį.
Su dar didesniu malonumu jie įsivelia į muštynes, o po to aistringai puola į meilės guolį.
Jiems teisinga ir realu tai, ką galima paliesti rankomis. Visa kita – nereikšminga. Iš jų dažnai galima išgirsti posakių ar naujienų, kurių apmąstyti jie nesivargina.
Jie lengvai tiki žodžiais ir sensacijomis, nes jiems atrodo, kad visi aplinkui kalba vien faktais. Todėl išgirdę, kad kažkas jiems sako „myliu“, jie tuo šventai tiki.
Pojūčių tipo žmonės priklauso nuo išorinių veiksnių, kurių jie negali patys valdyti.
Intuicijos tipo žmogus
Antroji iracionali psichikos funkcija taip pat sunkiai paaiškinama. Tam tikra prasme ji panaši į mąstymą. Tik, priešingai nei mąstant, čia rezultatas pasiekiamas ne vadovaujantis logiška seka, o pasąmoningai jaučiant atsakymą į užduotą klausimą. Tik po to ieškoma įrodymų teiginiui pagrįsti.
„Mąstytojo“ tipo žmonės taip pat dažnai turi nuojautą, tačiau ja nepasitiki, kol nesuranda logiško idėjos pagrindimo. Intuityvūs žmonės yra pasiruošę laikytis įsikibę savo nuojautos, net jei visi faktai yra prieš.
Bet nereikėtų maišyti intuityvios psichikos funkcijos su mistine intuicija, tarp jų – didžiulis skirtumas. Intuityvaus tipo žmonių jėga ir paslaptis slypi tame, kad jie gyvenimiškas situacijas mato plačiai. Jie sugeba nesąmoningai pastebėti subtilų ryšį tarp skirtingų įvykių ir faktų.
Todėl jiems nereikia būti burtininkais ar aiškiaregiais, kad pajaustų, kurį kelią rinktis. Paprastai jie tik po kurio laiko gali paaiškinti, ką suprato, ir sudėlioti logišką nuoseklią įvykių grandinę.
Intuityvaus tipo žmonės būna geri strategai ar mokslininkai, gebantys surasti atsakymus ten, kur „mąstytojai“ tik klaidžioja savo proto sukurtuose labirintuose. Beje, pats C.Jungas buvo laikomas intuityvaus tipo introvertu.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 patarimai introvertams, padėsiantys atrasti bendrą kalbą su aplinkiniais
Įdomūs atvejai
Psichinės būsenos egzistuoja poromis: mąstymas–jausmai ir intuicija–pojūčiai. Jei žmoguje išvystytas mąstymas, tai jame tarsi automatiškai būna užgniaužti jausmai. Mąstymas naikina jausmus, o jausmai dažniausiai blokuoja mąstymą. Tas pats galioja ir kalbant apie intuiciją ir pojūčius.
Todėl „mąstytojas“ beveik nieko neišmano apie jausmus, jų nekontroliuoja ir nesupranta. Racionalus žmogus yra visiškai bejėgis prieš savo jausmus, nes tuo metu jis nesuvokia, kas su juo vyksta. Jį kontroliuoja jausmai.
Jausmingų žmonių tipo atstovo protas yra praradęs galimybę greitai ir lanksčiai mąstyti. Jo mąstymo aparatas sugeba atlikti tik pačias paprasčiausias vieno ėjimo funkcijas. Tačiau jausmus jis valdo virtuoziškai. Jis pats sprendžia, ką mylėti, o ko nekęsti ir gali lengvai pakeisti savo nusistatymą.
Jausmingų žmonių tipo atstovo protas yra praradęs galimybę greitai ir lanksčiai mąstyti.
Tikinčiajam pojūčiais neegzistuoja nei tikėjimas, nei pašaukimas, nei gyvenimo prasmė. Užgniaužęs savo intuicijos tipą, jis gyvena diena po dienos prarasdamas gyvenimo skonį ir dažnai tampa labai prietarus.
Intuityvaus tipo žmogus, slopinantis savo pojūčius, dažnai patenka į priešingus spąstus. Siekdamas intuityvių įžvalgų, jis praranda ryšį su realybe ir lengvai pridaro klaidų ten, kurių buvo galima lengvai išvengti.
Vyrai ir moterys – iš skirtingų planetų?
Didžioji dalis vyrų priklauso mąstymo, intuicijos ir pojūčių tipams. Jausminis tipas dažniausiai pasireiškia tik moterims. Vyrams, kurie dažniausiai vadovaujasi logika, jausmų funkcija būna tarsi blokuota.
Moterų logika, iš kurios vyrai dažnai mėgsta pasišaipyti, yra ne kas kita, kaip slopinama mąstymo funkcija. Daugelis moterų iš tiesų nesugeba mąstyti logine nuoseklia seka, bet tai ne kvailumas, o asmeninių savybių ypatumas.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie vyrų nejautrumą, empatijos stoką. Tai – slopinamų jausmų pasekmė. Bet tai jokiu būdu nėra šaltumas, abejingumas ar nenoras suprasti ir pajausti moterį.
Vyrai ir moterys pasaulį supranta visiškai skirtingai. Mes tarsi dvi skirtingos civilizacijos, gyvenančios drauge vienoje erdvėje. Todėl sakyti, kad visi vyrai nejautrūs, o visos moterys – nelogiškos, tiesiog nėra prasmės. Verčiau suprasti, priimti ir išmokti gyventi su tais skirtumais.
Parengė damuakademija.lt
