Tyrimai rodo, jog susituokę žmonės yra laimingesni už vienišus ir daug laimingesni už išsiskyrusius žmones. Tačiau detalesnė analizė parodo, kad jei „susituokusius žmones“ padalintumėme į dvi grupes pagal santuokos kokybę, „žmonės, įvertinę santuoką blogai, yra ne itin laimingi ir gerokai nelaimingesni už nesusituokusius; o tie, kurie įvertino savo santuoką gerai, yra daug laimingesni, nei skelbia kiti tyrimai.“
Žmonės renkasi iš to, kas jiems prieinama, nesvarbu, kaip stipriai jie nedera su tais kandidatais.
Nepatenkinti vienišiai iš tiesų turėtų save matyti neutralioje, ir net vilties suteikiančioje pozicijoje, palyginti su tuo, kokia jų situacija galėtų būti. Vienišas žmogus, norintis surasti puikius santykius, yra vos žingsnis nuo jų, o jų darbų sąrašas prasideda: 1) Rasti puikius santykius.
Kita vertus, žmonės, esantys nelaiminguose santykiuose, atsilieka net trimis žingsniais, o jų privalomų darbų sąrašas atrodo taip: 1) Išgyventi sielą gniuždantį išsiskyrimą; 2) Emociškai atsigauti; 3) Rasti puikius santykius. Kai į viską pažiūri taip, visai neblogai atrodo, ar ne?
Žinoma, visi tyrimai apie laimingų ir nelaimingų santuokų bei laimės jose skirtumus turi prasmės. Juk tai jūsų gyvenimo partneris, rašo Timas Urbanas portale waitbutwhy.com.
Galvoti apie tai, kaip svarbu yra pasirinkti tinkamą gyvenimo partnerį, yra lyg galvoti apie tai, kokia iš tiesų Visata didelė ar kokia bauginanti yra mirtis – tai per daug intensyvu, kad suvoktume, tad tiesiog tiek apie tai negalvojame ir pasąmoningai neigiame situacijos mastą.
Tačiau priešingai nei mirtis ir Visatos dydis, gyvenimo partnerio pasirinkimas yra tik jūsų rankose, tad yra labai svarbu susivokti, koks iš tiesų svarbus yra šis sprendimas, ir kruopščiai išanalizuoti svarbiausius veiksnius, prieš priimant sprendimą.
Taigi, ar tai labai svarbu?
Na, pradėkite iš skaičiaus 90 atimdami savo dabartinį amžių. Jei gyvensite ilgai, maždaug būtent tiek metų – daugiau mažiau – praleisite su dabartiniu arba kitu partneriu.
(Taip, taip, žmonės skiriasi, bet jūs nemanote, kad jūs skirsitės. Naujausias tyrimas parodė, kad 86 proc. jaunų žmonių mano, kad esama ar būsima jų santuoka truks amžinai, ir, nuoširdžiai abejoju, kad vyresni žmonės jaučiasi kitaip. Tad tęsime laikydamiesi šios prielaidos.)
Rinkdamiesi gyvenimo partnerį, renkatės daugybę dalykų, įskaitant tėvystės partnerį ir žmogų, kuris darys didelę įtaką jūsų vaikams, valgymo draugą maždaug 20 000 valgių, kelionių partnerį maždaug 100 atostogų, pagrindinį laisvalaikio ir senatvės draugą, karjeros terapeutą bei kažką, apie kurio dieną girdėsite maždaug 18 000 kartų.
Intensyvus mėšlas. O, taip.
Tad, turint omenyje, kad tai yra svarbiausias dalykas gyvenime, kurį reikia padaryti teisingai, kodėl tiek daug gerų, protingų, įprastai logiškų žmonių pasirenka gyvenimo partnerį, dėl kurio jie lieka nepatenkinti ir nelaimingi?
Pasirodo, kad mus veikia daugybė veiksnių:
Dauguma žmonių linkę nežinoti, ko jie nori iš santykių
Tyrimai parodė, kad žmonėms iš esmės blogai sekasi nustatyti tai, kas santykiuose jiems yra svarbu. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, dalyvavę greituose pasimatymuose, paklausti apie tai, kam santykiuose teikia pirmenybę, po kelių minučių patys sau prieštaraudavo.
Tai neturėtų stebinti – dažniausiai gyvenime kažkas gerai nesiseka tol, kol padarai tai daugybę kartų. Deja, ne visi turi galimybę būti daugiau nei keliuose – o kartais ir nė vienuose – rimtuose santykiuose, prieš priimdami svarbųjį sprendimą. Tiesiog nėra pakankamai laiko. Turint omenyje, kad partnerystės asmuo ir santykių poreikiai dažniausiai skiriasi nuo to, kokie jie būna, kai žmogus yra vienišas. Būnant vienišam labai sunku iš tiesų žinoti, ko tu iš santykių nori ar ko tau iš jų reikia.
Visuomenė susidarė klaidingą nuomonę ir duoda siaubingus patarimus
- Visuomenė skatina mus būti neišsilavinusiais ir leisti jausmams rodyti mums kelią
Jei vadovaujate verslui, įprastai išmintis byloja, kad būsite daug sėkmingesnis verslininkas, jei baigsite verslo mokyklą, kursite gerai apgalvotus verslo planus bei kruopščiai analizuosite savo verslų veiklą. Tai logiška, kadangi būtent taip derėtų elgtis, jei kažką norite atlikti gerai ir sumažinti galimų klaidų skaičių.
O jei kas nors mokytųsi gyvenimo partnerio pasirinkimo meno, buvimo sveikuose santykiuose, jei sudarinėtų detalius veiksmų planus, kaip tokių santykių pasiekti, ir jei progresas būtų kruopščiai fiksuojamas, visuomenė sakytų, kad toks žmogus: a) per daug racionalus robotas, b) gerokai per daug susirūpinęs tuo klausimu ir c) visiškas keistuolis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Menstruacijų ciklo sutrikimai: kada verta sunerimti? Konsultuoja ginekologė
Ne, kai kalba eina apie susitikinėjimą, visuomenė smerkiančiai žiūri į tuos, kurie per daug apie tai galvoja. Ji mano, kad verta pasikliauti likimu, klausyti nuojautos ir tikėtis geriausio. Jei verslininkė savo verslui pritaikytų visuomenės patarimus dėl pasimatymų, jai greičiausiai nieko nepavyktų; na, o jeigu pasisektų, iš dalies tai būtų sėkmė – ir visuomenė nori, kad būtent taip mes žiūrėtumėme į susitikinėjimą.
- Visuomenė uždeda stigmą tiems, kurie protingai praplečia potencialių partnerių paiešką
Tyrime apie tai, kas labiau daro įtaką mūsų pasimatymų pasirinkimui – tai, kam teikiame pirmenybę, ar esamos galimybės – galimybės nugali sausai: mūsų pasimatymų pasirinkimai yra „98 proc. atsakas į... „rinkos sąlygas“ ir tik 2 proc. nenuneigiamas geismas. 9-iems iš 10 pasiūlymų susitikinėti su aukštu, žemu, storu, plonu, išsilavinusiu, neišsilavinusiu žmogumi daro įtaką tai, kokia tą vakarą „pasiūla““.
Teisinga taisyklė turėtų būti „kad ir ką darytum, nesusituok su netinkamu žmogumi“, tačiau visuomenė kreiviau žiūri į 37-erių vienišių nei į nelaimingai vedusį ir du vaikus turintį 37-erių asmenį.
Kitaip tariant, žmonės renkasi iš to, kas jiems prieinama, nesvarbu, kaip stipriai jie nedera su tais kandidatais. Akivaizdi išvada, kurią galime padaryti, – be rimtų aukštuomenės pobūvių, visi, ieškantys gyvenimo partnerio, turėtų bendrauti internetu, dalyvauti greituose pasimatymuose bei naudotis įvairiomis sistemomis, sukurtomis būtent tam, kad protingai praplėstų galimų kandidatų sąrašą.
Tačiau sena gera visuomenė tai smerkia, ir dažnai žmonės gėdijasi pasakyti, kad savo sutuoktinį sutiko pasimatymų portale. Padorus būdas susirasti gyvenimo partnerį yra buka sėkmė, tiesiog atsitiktinai atsitrenkus į jį gatvėje, arba būti su juo supažindintam. Ačiū dievui, laikui bėgant ši stigma mažėja, tačiau tas faktas, kad ji vis dar egzistuoja, yra visiškai nelogiškų socialiai priimtinų susitikinėjimų taisyklių atspindys.
- Visuomenė mus skubina
Mūsų pasaulyje, pagrindinė taisyklė yra susituokti, kol dar nevėlu, o tai patenka į 25–35 metų rėmus, priklausomai nuo to, kur gyvenate. Teisinga taisyklė turėtų būti „kad ir ką darytum, nesusituok su netinkamu žmogumi“, tačiau visuomenė kreiviau žiūri į 37-erių vienišių nei į nelaimingai vedusį ir du vaikus turintį 37-erių asmenį. Visiška nesąmonė – pirmąjį nuo laimingos santuokos skiria vos vienas žingsnis, o antrasis turi arba susitaikyti su nuolatine savo būsena, arba iškęsti žiaurias skyrybas, kad prisivytų vienišių.
Biologija mums nenuolaidžiauja
- Žmogaus biologija tiek evoliucionavo, kad nebesupranta 50 metų trunkančios gilaus ryšio su gyvenimo partneriu sampratos
Kai pradedame su kažkuo susitikinėti ir jausti net mažiausią jaudulio trupinėlį, mūsų biologija įsijungia „gerai, padarom tai“ pavarą ir bombarduoja mus cheminėmis medžiagomis, sukurtomis priversti mus poruotis (geismas), įsimylėti (medaus mėnesio fazė) ir ilgainiui įsipareigoti (prisirišimas). Paprastai mūsų smegenys sugeba nepaisyti šio proceso, jei mums tas asmuo nelabai patinka, tačiau visais tais atvejais, kai geriausia būtų eiti toliau ir susirasti kažką geresnį, mes dažniausiai pasiduodame cheminiams procesams ir galiausiai susižadame.
- Biologinis laikrodis yra kalė
Moteris, norinti su savo vyru susilaukti biologinių vaikų, turi vieną labai realų apribojimą – ji privalo pasirinkti teisingą gyvenimo partnerį iki 40-ties (daugiau mažiau). Labai užknisanti detalė, ir taip sudėtingą procesą paverčianti dar sunkesniu. Tokios moters vietoje geriau su tinkamu gyvenimo partneriu įsivaikinčiau nei turėčiau biologinių vaikų su netinkamu.
Taigi, paėmę krūvą žmonių, nežinančių, ko nori iš santykių, apsupę juos visuomene, liepiančia jiems susirasti gyvenimo partnerį, tačiau per daug apie tai nemąstant, neieškant ir skubiai, bei pridėjus biologiją, svaiginančią mus, kol mes bandome viską išsiaiškinti, ir žadančią nebeleisti susilaukti palikuonių, jei ilgai užtruksime, ką gausime?
Didelių sprendimų, priimtų dėl netinkamų priežasčių kratinį, bei daug žmonių, sumovusių svarbiausią gyvenimo sprendimą.
Apžvelkime kelis dažniausius žmonių, tapusių viso šito aukomis ir atsidūrusių nelaiminguose santykiuose, tipus:
Per daug romantiškas vyras
Jo minusas yra jo tikėjimas, kad meilė yra pakankama priežastis su kažkuo susituokti. Romantika gali būti puiki santykių dalis, o meilė yra pagrindinis laimingos santuokos ingredientas, tačiau be gausybės kitų svarbių dalykų, to tiesiog nepakanka.
Ironiška, tačiau vienintelė racionali baimė, kurią turėtumėme jausti, yra baimė nelaimingai praleisti likusius du trečdalius savo gyvenimo su netinkamu žmogumi.
Per daug romantiškas žmogus pakartotinai ignoruoja mažą balselį, bandantį prabilti, kai jis ir jo mergina nuolatos barasi arba kai jis pastarosiomis dienomis savimi nepatenkintas labiau nei iki santykių.
Jis tą balselį užgožia mintimis „Viskas nutinka ne be priežasties, ir tai, kaip mes susitikom, negali būti tik sutapimas“ ir „Aš iki ausų ją įsimylėjau, ir tai svarbiausia“.
Kai perdėtai romantiškas žmogus tiki radęs sielos draugę, jis liaujasi viskuo abejoti ir laikysis to įsitikinimo visus 50 nelaimingos santuokos metų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paprastas būdas stiprinti santuoką ir santykius
Baimės genama moteris
Baimė yra vienas blogiausių sprendimų priėmimo skatintojų, ypač kalbant apie gyvenimo partnerį. Deja, dėl to, kaip sutvarkyta visuomenė, baimė apsėda net ir racionalius žmones, kartais net vos įkopusius į trečiąjį dešimtmetį. Šias baimes mums įvaro mūsų visuomenė (ir tėvai bei draugai) – baimę būti paskutiniam vienišiui draugų būryje, baimę būti vyresniu tėvu, kartais tiesiog baimę būti smerkiamam ar apkalbėtam.
Šios baimės skatina susitaikyti su ne tokia šaunia partneryste. Ironiška, tačiau vienintelė racionali baimė, kurią turėtumėme jausti, yra baimė nelaimingai praleisti likusius du trečdalius savo gyvenimo su netinkamu žmogumi. Būtent tuo rizikuoja baime genami žmonės, kadangi jie stengiasi vengti rizikos.
Aplinkinių veikiamas vyras
Toks žmogus leidžia kitiems atlikti per didelį vaidmenį, priimant sprendimą dėl gyvenimo partnerio. Gyvenimo partnerio pasirinkimas yra labai asmeniškas, beprotiškai sudėtingas, kiekvienam skirtingas ir aplinkiniams beveik nesuprantamas dalykas, kad ir kaip kažką pažinotumėte. Būtent todėl kitų žmonių nuomonės bei polinkiai neturi turėti jokios įtakos, nebent blogo elgesio, neįvertinimo bei smurto klausimais.
Liūdniausias šio tipo pavyzdys yra žmogus, dėl aplinkinių nepritarimo ar dėl kokio kito veiksnio, nerūpinčio besirenkančiam (religija yra pats dažniausias), išsiskyręs su žmogumi, kuris būtų buvęs tinkamas gyvenimo partneris, tačiau yra priverstas su juo skirtis dėl to, kad šeima to reikalauja ar turi kažkokių kitų lūkesčių.
Taip pat gali būti ir priešingai – visi žmogų supantys asmenys neapsakomai džiaugiasi jo santykiais, nes iš šono viskas atrodo nuostabu, ir net jei taip iš tikrųjų nėra, žmogus, klausydamas kitų, o ne savo nuojautos, susituokia.
Lėkštoji moteriškė
Lėkštajai daug svarbiau paviršutiniškas jos gyvenimo partnerio apibūdinimas nei jo asmenybė. Ji turi visą sąrašą, ir visi punktai turi būti pažymėti. Sąraše yra tokių dalykų kaip jo ūgis, statusas, materialinė padėtis, pasiekimai, o gal ir kažkokia įdomybė, pavyzdžiui, kad jis užsienietis ar turi kažkokį talentą.
Visi turime kažkokį sąrašiuką, kuriame pasižymime, kokias savybes turi svajonių partneris, tačiau didelį ego turinti asmenybė prioritetą teikia išvaizdai ir prestižui – net ryšio su potencialiu gyvenimo partneriu kokybė jai nėra tokia svarbi priimant sprendimą.
Jei norite linksmo naujo termino, antroji pusė, kuri, kaip jūs įtariate, buvo pasirinkta dėl minėtojo sąrašiuko, o ne dėl savo asmenybės, yra vadinama „skenotronas vaikinas“, „skenotronė žmona“. Taip jie vadinami todėl, kad jie atitiko visus sąrašiuko punktus.
Savanaudis vyrukas
Savanaudžiai būna trijų, kartais besidubliuojančių rūšių:
- „Manaip arba niekaip“ rūšis
Tokie žmonės nepakenčia pasiaukojimo ar kompromisų. Jie mano, kad jų poreikiai, norai, nuomonės yra svarbesni už jų partnerio, ir beveik visuose svarbiuose sprendimuose jų žodis turi būti paskutinis. Galiausiai jie nenori lygiavertės partnerystės, jie nori išlaikyti savo vienišių gyvenimo būdą ir tiesiog turėti kažką, kas palaikytų jiems kompaniją.
Toks žmogus geriausiu atveju neišvengiamai susiranda nerūpestingą žmogų, o blogiausiu – pastumdėlį su žema saviverte; taip jis aukoja galimybę būti lygiaverčių narių komandoje ir varžo potencialią savo santuokos kokybę.
- Pagrindinis veikėjas
Pagrindinio veikėjo trūkumas yra tai, kad jis yra labai egocentriškas. Jis nori gyvenimo partnerio, kuris būtų ir terapeutas, ir didžiausias gerbėjas. Bet svarbiausia – toks asmuo net nesiruošia atsakyti tuo pačiu. Kiekvieną vakarą jie aptaria kaip praėjo abiejų diena, tačiau 90 proc. pokalbio užima pasakojimas apie jo dieną – juk JIS yra pagrindinis santykių veikėjas.
Jo problema yra tai, kad nesugebėdamas atsiplėšti nuo savo asmeninio pasaulėlio, gyvenimo partneriu jis pasirenka pagalbininką, o tai žada labai nuobodžius 50 metų.
- Varomas poreikių
Visi turi poreikių ir visiems patinka, kai tuos poreikius patenkina. Tačiau problemos kyla, kai poreikių patenkinimas – ji man gamina, jis bus puikus tėvas, ji bus nuostabi žmona, jis turtingas, ji padeda man būti organizuotam, lovoje jis nuostabus – tampa pagrindu renkantis gyvenimo partnerį. Išvardinti dalykai yra puikūs privalumai, bet jie ir yra tik privalumai. O po vienerių santuokos metų, kai poreikių varomas žmogus yra visiškai pripratęs, kad jo poreikius patenkina ir tai nebekelia jaudulio, geriau santykiuose, kuriuos jis pasirinko, būtų dar kažko gero, nes kitaip jo laukia nuobodus gyvenimas.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios aukščiau išvardinti tipai galų gale sukuria nelaimingus santykius, yra tai, kad jie yra apimti motyvuojančios jėgos, kuri neapima gyvenimo partnerystės realybės, bei to, dėl ko partnerystė būna laiminga.
