Sveiki,
man reikia patarimo iš žmonių, kurie nepažinotų manęs, kurie išgirdę mano istoriją galėtų atvirai išreikšti savo nuomonę ir pasakytų, kaip jie elgtųsi būdami mano vietoje.
Pradėsiu nuo pradžių, kad suprastumėte, kas vyko mano gyvenime. Buvau ištekėjusi, jis buvo pirmasis mano vyras (galvojau toks ir liks visam gyvenimui), vėliau susilaukėme dukrytės, kai jai suėjo 3 mėnesiai, sužinojau kad vyras turi kitą moterį. Nusprendžiau išeiti ir pradėjau ilgai trukusį skyrybų procesą. Buvo sunku, bet išgyvenau, nes turėjau, dėl ko stengtis.
Ilgą laiką vėliau nepasitikėjau vyrais, buvau nusivylusi, įskaudinta ir jaučiausi nieko verta kaip moteris, nes nesugebėjau pasirinkti tinkamo partnerio ir sukurti gražios, darnios šeimos (tai buvo mano tikslas jau nuo mokyklos laikų).
Reikėjo laiko, bet atsigavau, supratau, kad esu sveika moteris ir noriu kažko šalia savęs. Žinoma, išsikėliau didžiulius reikalavimus žmogui, kuris būtų šalia manęs ir mano dukters. Svarbiausia man buvo, kad jis mylėtų mano dukrą, nes ji man pati svarbiausia – svarbesnė už mane pačią, dėl jos laimės padaryčiau labai daug...
Galiausiai nuėjau į pasimatymą, susipažinau su vyru, nepasakyčiau, kad jis man labai patiko, bet susitikau dar keletą kartų ir viskas ėmė vystytis savaime. Susipažino jis ir su mano dukra. Įvyko tikras stebuklas – jis ją dievina taip pat, kaip ir ji – jį.
Bėda ta, kad aš jam nejaučiu didelių jausmų, mane daug kas erzina jame ir jo elgesyje, jaučiuosi suvaržyta, net ir seksas su juo nėra labai užvedantis. Šimtą kartų norėjau viską baigti, jau tą ir buvau padariusi, bet vis dar kartą pabandome, juk jis taip myli mano dukrą – jis jai tikras tėtis, kurio jai taip reikia...
Nuolat savęs klausiu, kodėl nesijaučiu gerai, juk mano tikslas buvo rasti dukrai mylintį tėtį. Radau, bet pati jaučiuosi ne taip, kaip tikėjausi...
Visi santykiai taip ir vilkinosi: tai skiriamės, tai taikomės, kaip kokie paaugliai. Vieną dieną sužinojau, kad laukiuosi, buvo šokas, nes aš net nežinau, ar noriu būti su juo...
Išgyvenau tikrą košmarą, kiekvieną dieną nerdavau į gilius apmąstymus, maniau, išprotėsiu. Galbūt dėl šio nerimo ir įvyko persileidimas... Buvo sunkus etapas, bet jis mane labai palaikė, santykiai mūsų net pagerėjo, atrodė, kad net pradėjo geriau mane suprasti, o ne nuolat ieškoti priekabių.
Vis dėlto dabar aš vėl jaučiuosi kryžkelėje, nežinau, ar verta bandyti šiuos santykius gelbėti, ar juos tiesiog nutraukti? Patarkite man, kokius klausimus sau išsikelti, kad įsitikinčiau, ar verta dar kažką daryti, ar tiesiog geriau viską nutraukti.
Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.
Sveiki,
skaitant Jūsų istoriją galima būtų pasidžiaugti – radote tiksliai tai, ko ieškojote, – mylintį tėtį savo dukrai. Deja, Jums pačiai šeiminės laimės tai nesuteikė. Buvote taip susikoncentravusi ties dukters laime, kad pamiršote savąją, ir likimas iškrėtė nemalonų pokštą. Sutikote žmogų, kuris dievina Jūsų mergaitę ir yra jos dievinamas, o Jums pačiai liko tik nelaimingi santykiai su nemylimu vyru.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: kaip nepritraukti netikusių vyrų?
Sunkiu gyvenimo periodu dėmesio sutelkimas tik į mergaitę ir gyvenimas dėl jos padėjo Jums pačiai susitvarkyti ir pereiti visus sunkumus. Tuo metu toks pasirinkimas Jus stipriai gelbėjo, teikė stiprybės. Vėliau, kuomet sunkumai pasitraukė ir vėl panorote šeimos, pamiršote dėmesį nuo dukrytės nukreipti link prie savęs.
Tiek mamos, tiek tėvai neretai daro vieną klaidą, kuri dažnai kainuoja jiems šeiminį gyvenimą – gimus vaikui, savo pasaulio centru jie padaro ne save, ne porą, o atžalą. Sveika šeiminio gyvenimo dinamika yra, kuomet kiekvienas pirma pasirūpina savimi, savo poreikiais, paskui pasirūpina partneriu ir jo poreikiais ir tik tada vaiku.
Kodėl taip sveikiausia? Pasirūpinusi savimi mama yra laimingesnė, ramesnė, nepervargusi, neišsekusi, taigi gali daugiau natūraliai iš jos spinduliuojančios šilumos ir meilės skleisti vaikui. Ji turi psichinių resursų bendrauti su vaiku švelniai, ramiau reaguoja į jo kaprizus, pastebi, ko vaikui iš tikrųjų reikia.
Kuomet partneriai pasirūpina savo santykiais, stengiasi dėl jų laimės, vaikas auga laimingoje šeimoje, matydamas tėvų tarpusavio meilę, mokosi jos ir stengsis ją atkartoti savo kuriamoje šeimoje. Jis išmoksta tokios santykių dinamikos, kuri yra pagrįsta tarpusavio meile, pagarba bei supratimu.
Tiek mamos, tiek tėvai neretai daro vieną klaidą, kuri dažnai kainuoja jiems šeimyninį gyvenimą – gimus vaikui savo pasaulio centru jie padaro ne save, ne porą, o atžalą.
Kas nutinka, kuomet dėmesys perkeliamas tik vaikui? Pervargusi mama nebegali skleisti šilumos, meilės, vidinės ramybės, nes nebeturi tam nei jėgų, nei psichinių resursų. Rūpestis vaiku tampa daugiau mechaniškas – pavargusiam, nelaimingam žmogui sunkiau pamatyti, ko iš tikrųjų reikia kitam.
Vaikas yra labai glaudžiai susietas su mama ir jaučia tai, ką ji jaučia, gyvena jos emociniame fone. Mama gali verstis per galvą, stengdamasi padaryti vaiką laimingu, bet jei pati yra nelaiminga, vaikas niekada nebus laimingas. Pašliję tėvų tarpusavio santykiai taip pat sudaro emocinį foną, kuriame gyvena vaikas. Jis mato tėvų tarpusavio santykius ir mokosi iš jų ateityje kurti savo šeimą.
Suaugę daugelis žmonių, jei rimtai nestudijuoja santykių, neina savęs pažinimo link, neturi kitos išeities, kaip tik kopijuoti savo poroje tai, ko išmoko iš tėvų. Nė viena dukra neskuba iš viso kurti poros matydama, koks likimas šeimoje laukia moters. Ji šeimoje mokosi ne to, kaip gera būti vaiku, o ką reikš suaugus joje būti moterimi. Taigi dėmesys, skiriamas tik vaiko laimei, galiausiai padaro nelaimingus ir juos, ir visą šeimą.
Jūs, ieškodama vyro, sumaišėte prioritetus, todėl gyvenimas atsiuntė pamoką. Sveiki prioritetai būtų ieškoti mylimo ir mylinčio vyro sau, kuris taip pat myli vaikus. Dukra būtų laiminga ir su tėčiu, kuris tiesiog rūpinasi ja, jei matytų laimingus Jūsų ir vyro santykius.
Pamiršdama save ir iškeldama dukros poreikius į pirmą vietą, sumaišėte kortas, ir naujai kuriamos šeimos santykių dinamika išsikraipė. Siūlome pagalvoti, kiek esate tikra, kad žinote, ko reikia Jūsų mergaitei? Ar esate įsitikinusi, kad stengiatės dėl jos tikrųjų poreikių, o ne tų, kuriuos sugalvojote pati?
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria. Esame sugyventiniai: kokie tokio ryšio pliusai ir minusai?
Vaikas yra atskiras individas, šį faktą dalis tėvų yra linkę pamiršti ir augina juos taip, tarsi vaikai būtų jų pačių kopijos. Tėvai patys sugalvoja, ko reikia vaikui, ir tuomet vaikas gali būti ganėtinai nelaimingas gaudamas tai, ko jam nereikia, ir negaudamas to, ko iš tikrųjų trokšta. Bet kurio vaiko pagrindinis poreikis yra augti aplinkoje, kurioje vyrauja draugiškumas, meilė, pagarba net ir neramiais laikotarpiais ar barnių metu.
Vaikas jaučia tai, ką jaučia mama, jis gyvena jos emociniame fone. Mama gali verstis per galvą stengdamasi padaryti vaiką laimingu, bet jei pati yra nelaiminga, vaikas niekada nebus laimingas.
Jei tikrai norite pokyčių savo gyvenime, reikės išsikelti ne tik santykių su šiuo vyru, bet ir visos Jūsų gyvenimo filosofijos klausimą. Peržvelgti savo prioritetus, atrasti, ko iš tikrųjų reikia Jums, grįžti prie savęs, savo poreikių, pomėgių ir savo pačios laimės.
Tik taip galėsite kurti laimingą gyvenimą ir tą laimę skleisti savo dukrai bei pasirinktam vyrui. Jei ir toliau apie save pamiršite, eikvosite resursus ten, kur laimės sukurti neįmanoma.
Sunku pasakyti, ar galite išgelbėti santykius su vyru, apie kurį rašote. Nepanašu, kad santykiai apskritai kažkada buvo, jei nesijautėte su juo laiminga. Užduokite sau klausimą: ar būtumėte su šiuo vyru, jei nebūtų dukros? Jei būtumėte viena, ar rinktumėtės kurti su juo santykius, ar be kalbų pasitrauktumėte?
Jei nuoširdžiai atsakysite į šiuos klausimus, turėsite atsakymą, kurio ieškote. Nesitikėkite, kad atsakymas ir sprendimas bus lengvi. Esate žmogus, o tai reiškia, kad jaučiate emocijas, tiek malonias, tiek ir nemalonias: nerimaujate dėl dukters, bijote, kas bus jei pasitrauksite iš santykių, netikite, kad galite sutikti mylimą ir mylintį vyrą sau ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti, kad vyras jums meluoja
Su visu tuo teks susidurti, bet kito kelio nėra. Jei nuspręsite bandyti kurti santykius su šiuo vyru ir tapti laiminga su juo, vis tiek teks keisti savo požiūrį į save ir gyvenimą, o tai irgi sukels sumaištį ir nemalonių emocijų.
Žmogus natūraliai ieško kuo lengvesnių kelių ir kuo neskausmingesnių išeičių, tačiau verta būti pasiruošusiai žengti į skausmą, jei to prireiks tam, kad būtumėte laiminga ir Jūs, ir dukrytė, ir pora, kurią sukursite. Nes tokios skausmingos išeitys kartais parodo likti ten, kur žmogus yra, ir kentėti nelaiminguose santykiuose, neigiant savo poreikius ir t. t. Tai veda vis gilyn į nelaimingą gyvenimą, uždaro širdį, ir žmogus tampa šaltas ir šiurkštus.
Apgalvokite šiuos klausimus ir pasvarstymus, pakalbėkite apie tai su tuo, kuo pasitikite. Neskubėkite daryti išvadų, geriau duokite sau laiko, tačiau kelkite sau klausimus vėl ir vėl, ieškokite atsakymų, nevenkite nueiti pasikalbėti pas specialistus, jei jausite, kad reikia nešališko patarimo.
Gyvas bendravimas turi didesnį poveikį, nei atsakymas raštu. Šiais laikais netrūksta įvairiausių krypčių specialistų, žinių ir literatūros, kaip kurti gyvenimą taip, kad jis būtų laimingesnis, kaip teisingai elgtis poroje, šeimoje, su vaikais, kad visiems būtų lengviau, maloniau, paprasčiau, ir visi jaustųsi labiau mylimi.
Kuo daugiau domėsitės, kuo įvairesnės informacijos turėsite, tuo plačiau matysite savo gyvenimo situacijas ir galėsite padaryti teisingesnes išvadas laimingesniam gyvenimui.
Sėkmės Jums!
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių, nesugebate atsikratyti pavydo ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@ji24.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys į įdomiausius laiškus.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
