Tai klausimai, kuriuos sau užduoda tiek nuolat į netinkamus santykius įklimpstantys asmenys, tiek ir šį prieštaringą fenomeną tyrinėjantys psichoterapeutai.
Anot jų, pasąmoninis mūsų noras dabartiniuose savo santykiuose vienokiu ar kitokiu būdu atkartoti savo praeitį, tai psichologinis fenomenas, vadinamas prievartiniu ir nekontroliuojamu atsikartojimu, kuomet asmuo, pats to nenorėdamas, savo dabartiniuose santykiuose nuolat išgyvena jį vaikystėje stipriai traumavusias patirtis ar įvykius, visiškai nesąmoningai pats save į šias situacijas ir įtraukdamas.
Nors vieno ir viską paaiškinančio atsakymo, kodėl taip yra, ir nėra, egzistuoja daug teorijų, tvirtinančių, kad tiesiog išeiti ar pabėgti nuo tokių santykių šiems asmenims nėra prasmės, nes situacijos ateityje vis tiek neišvengiamai kartosis.
„Daugelis traumuotų žmonių, panašu, patys įsivelia į tam tikras situacijas ar įvykius, kurie viena ar kita prasme yra panašūs į pirminę jų traumą. Šiuos savo veiksmus jie atlieka nesąmoningai, todėl jie ir nebūna susiejami su ankstyvąja traumuojančia patirtimi“, – tikina šį psichologinį fenomeną tyrinėjantis psichiatras Besselis van der Kolkas.
Kodėl pasikeisti taip sunku?
Anot psichiatro, kiekvienas žmogus jaučia komfortą, kuomet jį supa pažįstama ir nuspėjama aplinka, net jei tai ir reiškia, jog ši aplinka jam ne visai tinkama. Lygiai tas pats galioja ir santykiams.
Psichiatras išskiria keletą priežasčių, kodėl mes pasiliekame ir vis negalime ištrūkti iš nesveikų santykių:
- Tokių santykių siekimas tam tikra prasme leidžia atkurti praeitį, išgyventi ją iš naujo ir galbūt bent šįkart pakeisti tai, ko negalėjome pakeisti savo vaikystėje – taigi įgauti situacijos kontrolę.
- Vis pasikartojantys praeities scenarijai mūsų pasąmonėje išlaiko viltį, kad šįkart galėsime viską ištaisyti ir padaryti taip, kaip reikia. Taigi manome, kad jeigu tik mokėsime elgtis gražiau, taikiau, jei tik rasime tinkamus žodžius ar kitaip stebuklingai pakeisime savo elgesį, tuomet baigsis ir smurtas (ar kitos problemos) dabartiniuose santykiuose. Sąmoningai ar nesąmoningai manome esantys visagaliai ir galintys savo partnerį, kuris vienaip ar kitaip turi panašumų su mus vaikystėje traumavusia patirtimi, pakeisti ir patenkinti tiek, kad atrakintume jo meilę mums.
- Esame įsitikinę, kad mes nusipelnėme, jog su mumis būtų elgiamasi blogai.
- Prievartinis ir nekontroliuojamas vaikystėje patirtų traumų atsikartojimas dabartiniuose santykiuose kartais dovanoja laikiną malonumą ar pasitenkinimą, tačiau galiausiai tai suteikia tik beviltiškumą.
- Pokyčiai atrodo labai nepažįstami ir dėl to nepaprastai baisūs. Vis tik svarbu suprasti ir matyti, kad visus mūsų veiksmus daugiausia lemia ankstyvosios patirtys, tuomet daug paprasčiau tampa ir pastebėti atsikartojančius ciklus. Derėtų įsisąmoninti, kad motyvacija nesikeisti mums kyla iš nepažinimo baimės ir kartais atrodo daug lengviau gyventi pažįstamoje, nors mums ir kenkiančioje aplinkoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Esminiai dalykai, kurių nepakeisite savo partneryje
Svarbiausia – pažinimas
„Kartais itin dideles traumuojančias patirtis vaikystėje išgyvenę asmenys taip susitapatina su savo agresoriais, kad galiausiai patys taip pradeda elgtis su kitais žmonėmis. Be viso to jie junta tuštumą, nuobodulį ar netgi didžiulį nerimą. Kad taip nenutiktų šiems asmenims būtina pripažinti savo problemą ir ieškoti būdų pasveikti“, – tikina psichiatras.
Vis pasikartojantys praeities scenarijai mūsų pasąmonėje išlaiko viltį, kad šįkart galėsime viską ištaisyti ir padaryti taip, kaip reikia.
Anot jo, tokiems pacientams yra būtinas psichoterapinis gydymas, kurio metu išsiaiškinamos giliai pasąmonėje užslėptos pasąmoninės vaikystės patirtys ir jų žala dabartiniam asmens gyvenimui. Toliau žmogus yra mokomas vengti naudoti savo įprastus gynybos mechanizmus ir keisti savo mąstymą taip, kad jis neprivestų vėl kartoti tų pačių situacijų.
Kognityvinė elgesio terapija, dialektinė elgesio terapija ir racionali emocionalaus elgesio terapija yra efektyviausi būdai, pakeisti minčių ir mąstymo programoms, kurios priveda prie mums nesveiko elgesio. Čia svarbu koncentruotis į problemas, jas suprasti, o neigiamas mintis ir gilius įsitikinimus keisti sveikesnėmis ir realistiškesnėmis mintimis.
„Nuo traumų vaikystėje nukentėję asmenys dažnai mano, kad blogos situacijos ar jas lydintys jausmai tęsis amžinai, tačiau taip neturėtų būti. Tokiems asmenims didžiausiu iššūkiu tampa sugebėjimas suprasti ir pastebėti tai, kas vyksta čia ir dabar bei įsisąmoninti, kaip viskas gali pasikeisti ėmusis pirmųjų žingsnių. Taigi svarbiausia jiems yra tiesiog pripažinti sau, kad pagalba jiems yra būtina – o tai jau ir pirmasis žingsnis išgijimo link“, – tikina psichiatras.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Mano sužadėtinis priklausomas nuo merginų „Facebook“ tinkle“. Santykių ekspertų komentaras
