Profesorius Carlas Djerassi, austrų amerikiečių kilmės chemikas ir rašytojas, įsitikinęs, jog kontraceptikai nebebus vartojami, nes tiek vyrai, tiek moterys, prieš pasiryždami tapdami nevaisingais, galės užsišaldyti savo lytines ląsteles.
Profesorius teigia, jog nebereikės atlikti abortų, nes nebebus neplanuotų ir nelaukiamų kūdikių. Tobulėjančios nevaisingumo gydymo technologijos suteikia galimybę tuo pasinaudoti ir poroms, kurios neturi tokių problemų.
Tokia didelė pažanga turės įtakos „Naujosios kartos“ atsiradimui. Šie žmonės jau bus ramūs, kad tėvais galės tapti ir vėliau, be jokių neigiamų pasekmių. Tokių žmonių vaikai bus netgi sveikesni, nes užšaldyti kiaušinėliai ir spermatozoidai bus jaunesni ir „šviežesni“ nei jų savininkai.
Taip pat skaitykite: Neištikimybė ir vyrų tipai: kaip elgtis žmonai?
Trumpai tariant, seksas bus skirtas tik jūsų malonumui, arba atvirkščiai – sekso nebereikės tam, kad susilauktumėte kūdikio, kadangi viskas bus atliekama dirbtiniu būdu.
Vadinasi, ateityje dauguma vaisingų moterų galės rinktis apvaisinimą mėgintuvėlyje ir atidėti savo nėštumą. Pavyzdžiui, jaunos, 20-metės darys karjerą ir drąsiai užšaldys savo lytines ląsteles, kad galėtų būti ramios, t. y. ieškoti tinkamo partnerio ar nesijausti blogai dėl grėsmingai tiksinčio biologinio laikrodžio.
Tiek vyrai, tiek moterys, prieš pasiryždami tapdami nevaisingais, galės užsišaldyti savo lytines ląsteles.
„Galiu daryti prielaidą, jog pasiekimai genetiniuose tyrimuose paskatins moteris naudotis IVF – in vitro fertilizacijos (lytinių ląstelių suliejimas ne moters kūne) – privalumais. O kuomet tai taps populiaru, galėsime tokį apvaisinimą vadinti visiškai normaliu būdu susilaukti vaikų“, – aiškina profesorius C. Djerassi.
Per kelis ateinančius dešimtmečius vis daugiau vaisingų moterų bus apvaisintos dirbtiniu būdu nei dabar vidutiniškai apvaisinama (5 milijonai) nevaisingų moterų.
Taip pat skaitykite: Dažnas seksas santuokoje neįmanomas?
91-erių metų Carlas Djerassi, buvęs chemijos profesorius iš Stanfordo universiteto, jau nuo 1951-ųjų metų aktyviai dalyvavo kontraceptinių piliulių gamybos procese. Jis su kolegomis kūrė vaistus ir norėjo pagydyti neurologinius nevaisingų moterų susirgimus.
Paaiškėjus, jog sperma gali būti užšaldyta ne keleriems metams, bet dešimtmečiams, jauni vyrai galėtų ryžtis vazektomijai (vyrų sterilizacijai) – efektyviai kontracepcijai.
Progesteronas – kontraceptinės tabletės sudedamoji dalis – hormonas, kuris išskiriamas nėščios moters organizme tam, kad vaisius sėkmingai įsitvirtintų gimdoje. Šis hormonas tabletėje veikia kaip kontraceptikas, nes „apgauna“ organizmą netikru nėštumu ir tuomet kūnas reaguoja sutrukdydamas moteriai pastoti.
Tačiau 1950-aisiais metais, kai Antrasis pasaulinis karas buvo pasibaigęs, niekam nerūpėjo, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, priešingai – reikėjo padidinti gimstamumą. Tačiau dar po dešimtmečio prasidėjo hipių judėjimas, išpopuliarėjo rokenrolas, ir pradėjo gimti idėjos apie moterų seksualumą.
Profesorius įsitikinęs, jog jų išplėtota kontraceptikų technologija atsirado pačiu laiku, nes jei ne tada, tikriausiai niekada ir nebūtume žinoję, kas yra kontraceptinės tabletės. Jis priduria, jog nėra tikimybės sukurti tokią pačią piliulę vyrams, nes tektų ilgai aiškintis, ar tai nepakenks spermos kokybei.
Taip pat nėra aišku, kiek ilgai sperma gali būti laikoma užšaldyta. Profesorius mano, kad daugybė vyrų galėtų dalyvauti eksperimentuose tam, kad būtų išaiškinta, ar saugu užšaldyti vyro lytines ląsteles ilgesniam laikui. Reikėtų nedaug pastangų ir išlaidų tam, kad keli tūkstančiai savanorių užšaldytų savo pačių sėklą keleriems metams. Toks tyrimas tikrai pagilintų žinias apie vyrų vaisingumą.
Paaiškėjus, jog sperma gali būti užšaldyta ne keleriems metams, bet dešimtmečiams, jauni vyrai galėtų ryžtis vazektomijai (vyrų sterilizacijai) – efektyviai kontracepcijai.
Profesorius Djerassi jau baigė savo kaip mokslininko karjerą ir rašo knygas bei dramas. „Imperial College Press“ neseniai išleido jo naują autobiografiją „In Retrospect: from the pill to the pen“. Taip pat jis išleido ir kelias dramas.
