Dažniau poroje kandžiais žodžiais ir priekaištavimu pasižymi moterys, tačiau pasitaiko ir priekaištaujančių vyrų. Priekaištai neretai tampa skaudžia rykšte poros santykiams, tad toms, kurios turi aštrų liežuvį ir nenori juo žaloti savo poros bei vyro, verta pasimokyti kitokių bendravimo bei nepasitenkinimo išsakymo būdų.
Kitokio bendravimo būdo mokymasis gali užtrukti ištisus mėnesius ar netgi metus. Nėra taip lengva pakeisti įprastą nuoskaudų išsakymo būdą, ypač kai tame dalyvauja ir emocijos.
Nuo ko pradėti ir kaip mokytis priekaištus bei pretenzijas keisti į pastabas ir pageidavimus?
Taip par skaitykite: Moterys atvirai: kaip ir per kiek laiko jos pamiršo savo buvusį mylimąjį
Ugdykite pastabumą. Negalite pakeisti to, ko nematote ir nepastebite. Stebėkite save ir atkreipkite dėmesį, kur priekaištaujate ar geliate vyrui. Jei nesate tikra, paklauskite apie tai vyro ar artimų žmonių, kurie galėtų iš šalies parodyti jūsų kalbėjimo įpročius.
Mokykitės kuo anksčiau pastebėti, kada priekaištaujate. Pradžioje galite tik po kelių valandų, prisiminusi pokalbį su vyru, pastebėti, kad kalbėjote priekaištaudama. Tęsdama savistabą, šį laiką vis trumpinsite, kol, dar nespėjusi pasakyti garsiai, pagausite save, kad ruošiatės priekaištauti.
Išsiaiškinkite, ką iš tikro norite pasakyti, kada išsakote priekaištą. Priekaištai karais slepia visai kitą žinutę, pvz., radote kalną nesuplautų indų, kuriuos tenai sudėjo vyras. Tai, ką norėtumėte pasakyti, greičiausiai skambėtų panašiai į „ir vėl nesuplovei indų, kiek kartų galima sakyti, kad pavalgęs susitvarkytum.“ Kuomet iš tikro galite jaustis pavargusi, nevertinama, tiesiog nemėgstate plauti indų, jums nepatinka netvarka virtuvėje ir t. t. Jei mokėtumėte komunikuoti tai, kas su jumis vyksta iš tikro, priekaištų taip pat mažėtų.
Pyktis generuoja pyktį, ir vyras greičiausiai arba riktels ką nors atgal, arba užsidarys nuo jūsų ir ignoruos.
Žinoma, galima visą šia informaciją išrėkti piktu tonu: „Aš pavargusi, tu manęs nevertini, aš negaliu pakęsti neplautų indų!“, tačiau ir tai bus netiesa. Pyktis tokioje situacijoje tėra gynybinė emociją, kurią jausti ir išreikšti yra maloniau, nei pradėti verkti iš nevilties bei nuovargio – tikrųjų emocijų – radus nesutvarkytą virtuvę. Pyktis generuoja pyktį, ir vyras greičiausiai arba riktels ką nors atgal, arba užsidarys nuo jūsų ir ignoruos.
Parodydama, kaip iš tikro jaučiatės, galite sulaukti daug palankesnės vyro reakcijos. Mylintis vyras yra jautrus tiek moters skausmui, tiek pykčiui, tik pirmąjį jis stengiasi malšinti, o nuo antrojo ginasi arba bėga.
Priekaištus gali skatinti susikaupusios sunkios emocijos, kurias per metus užlaikėte ir neišreiškėte. Tokiu atveju vienintelis kelias yra rasti, kaip tas emocijas išlieti – dirbti su terapeutu ar terapinėje grupėje, lankyti dinamines meditacijas, daužyti lėkštes ar pagalvę, išsirėkauti miškuose ar tenai, kur galite sau tai leisti. Yra įvairių technikų bei metodikų, belieka paieškoti, kas geriausia tiktų jums.
Norą priekaištauti bei gelti skatina ir žema savivertė. Kada žmogus jaučiasi nevertas, menkas, jis visas emocijas, kurias jaučia sau – pyktį, gėdą, kaltę, nepasitenkinimą, pradeda jausti ir aplinkiniams. Partneris, būdamas artimiausiu žmogumi, šalia kurio galima atsipalaiduoti, kartu tampa ir patogiausiu „atpirkimo ožiu“. Mes visą pasaulį dažome tomis spalvomis, kuriomis nudažytas mūsų vidinis pasaulis, taip pat ir žmones, su kuriais esame, bei situacijas, kuriose atsiduriame.
