Nepamirškite, kad mama šalia būna visada. Visai nebūtina laukti Motinos dienos, kad padovanotumėte jai puokštę gėlių. Jei galite, nepamirškite kasdien padovanoti mamai švelnių žodžių, apsikabinimų ar nuoširdaus „Ačiū“.
Ar žinote, kad yra dalykų, kurių mamos mums niekada nesakė? Ir tai nereiškia, kad jos jų nepatyrė.
1. Ji verkė dėl jūsų
Ji verkė, kai sužinojo, kad laukiasi. Ji verkė, kai gimdė jus. Verkė, kai pirmą kartą paėmė ant rankų. Verkė iš laimės, iš džiaugsmo, iš užliejusio suvokimo, kad dabar yra atsakinga už jus. Verkė, nes bijojo ir nerimavo dėl jūsų. Mama viską jaučia ir dalijasi su mumis visais gyvenimo vargais ir džiaugsmais, net tada, kai jūs to net nenujaučiate.
2. Iš tiesų ji norėjo to paskutinio pyrago gabaliuko
Bet kai ji pamatė, kaip jūs žiūrite į jį savo milžiniškomis akimis, ji atidavė jį jums. Ji žinojo, kad bus žymiai laimingesnė, kai stebės, kaip jūs, laimės kupinomis akimis, šveičiate tą pyrago gabalėlį.
Taip pat skaitykite: 10 mamos patarimų, kuriuos turėtų įsidėmėti dukra
3. Jai skaudėjo
Jai skaudėjo, kai jūs savo aštriais nagučiais, kurių neįmanoma buvo nukirpti, pešiojote jai plaukus. Skaudėjo, kai ji jus žindė, o jūs savo dygstančiais dantukais kandžiojotės. Jai skaudėjo, kai jūs iš jos įsčių ėjote į gyvenimą. Jai skaudėjo dvigubai, kai grįždavote namo nubalnotais keliais. Jai skaudėjo, kai išgyvenote nelaimingą meilę. Kas pamatuos, kiek išskaudėta mamos širdyje?
4. Ji jaudinosi dėl jūsų. Visada
Nuo pačios pradžios, nuo jūsų pradėjimo, ji padarė viską, kad apsaugotų jus. Jos širdis akimirkai sustojo, kai jūs žengėte pirmuosius žingsnius. Ji nesudėjo bluosto, kol įsitikino, kad jūs saugiai grįžote namo, ir būtent ji prabudo anksčiausiai visų, kad palydėtų jus į mokyklą. Ji visada buvo pasiruošusi ištraukti jus iš naktinio košmaro ar karščiavimo gniaužtų. Ji visada buvo šalia, kad įsitikintų, kad jums viskas gerai.
5. Ji žinojo, kad nėra tobula
Ji norėjo būti tobula mama ir viską daryti teisingai, bet ji yra žmogus, o klysti žmogiška. Ji iki šiol bando atleisti sau už padarytas klaidas. Visa širdimi ji norėtų grįžti į praeitį ir padaryti kažką kitaip, bet tai yra neįmanoma.
Todėl supraskite savo mamą, mylėkite ją ir žinokite – ji padarė geriausia, ką galima būtų padaryti dėl jūsų.
6. Ji stebėjo jus, kol miegojote
Būdavo naktų, kai ji budėjo šalia jūsų lovytės iki trečios valandos nakties ir meldėsi, kad jūs pagaliau užmigtumėte. Ji dainavo jums lopšinę, nors pati vos laikėsi ant kojų. Ir kai jūs pagaliau užmigdavote, dingdavo visas jos mieguistumas. Ji žiūrėdavo į jūsų angelišką veiduką ir patirdavo besąlygišką meilę, kuri nebijo nei skausmo, nei nuovargio.
Taip pat skaitykite: Asmeninių pokyčių konsultantė Leonora Blekaitytė: „Nerizikuodami rizikuojame daugiau“
7. Ji nešiojo jūs žymiai ilgiau negu 9 mėnesius
Ji visada buvo jums reikalinga, todėl neturėjo kitos išeities. Ji išmoko vienu metu tvarkyti namus, valgyti, miegoti ir laikyti jus ant rankų. Jai skaudėjo rankas ir nugarą, bet ji laikė jus, nes jūs norėjote būti šalia jos. Ji glaudė jus prie savęs, bučiavo ir žaidė su jumis. Jos rankose jūs jautėtės saugūs ir laimingi, nes ji ėmė jus ant rankų taip dažnai, kai tik to užsimanydavote.
8. Kiekvieną kartą, kai verkėte, jos širdis plyšo iš skausmo
Mamai nėra nieko baisiau negu girdėti, kaip verkia jos vaikas, ir matyti, kaip jo skruostukais bėga ašaros. Ji darė viską, kad jūs neverktumėte, ir kiekvieną kartą, kai jai to nepavykdavo padaryti, jos širdis plyšo iš skausmo.
9. Jūs jai visada buvote svarbiausi
Ji galėjo būti nepavalgiusi, neišsimaudžiusi ar neišsimiegojusi. Jūsų poreikiai jai buvo svarbesni už jos poreikius. Ji visą dieną rūpinosi jumis, o į dienos pabaigą jai jau neužtekdavo jėgų ir laiko savo poreikiams. Tačiau kitą dieną ji ir vėl prabusdavo anksti ryte ir darė viską iš pradžių, nes jūs jai reiškėte žymiai daugiau, negu kas nors kitas.
10. Ji ir vėl tai išgyventų
Būti mama – sunkiausias pasaulyje darbas. Mamos verkia, patiria skausmą, stengiasi, o kai kas nors nepavyksta, jos mokosi iš naujo ir peržengia savo sugebėjimų ribas. Tačiau mamos taip pat patiria tiek džiaugsmo ir laimės, kad šios emocijos, rodos, netelpa širdy. Nepaisant skausmo ir nemigo naktų, mama ir vėl su malonumu patirtų tą patį.
Todėl nepamirškite mamai pasakyti „Ačiū“. Leiskite jai žinoti, kaip stipriai ją mylite. Patikėkite, ji tikrai nori tai išgirsti, ir šio žodžio niekada nebus per daug.
