127 valandos nežinios
Nutrūktgalvis inžinierius Aronas Ralstonas – didelis nuotykių mėgėjas ir aistringas alpinistas. Gabus jaunuolis baigęs studijas iškart gavo darbą žinomoje įmonėje, tačiau, išdirbęs vos kelerius metus, jį metė ir pasiryžo visą laisvą laiką skirti alpinizmui.
Vieną dieną A. Ralstonas nutarė pasimėgauti Jutos valstijoje (JAV) esančiu Mėlynojo Džono kanjonu. Vieta pasižymi lankytojams nesvetingai stačiais šlaitais, tačiau patyrusio kalnų mylėtojo tai neatgrasė. A. Ralstonas praeityje keliavo ir esant sudėtingesnėms sąlygoms.
Jaunas vyras atsakingai pasiruošė vienos dienos pasivaikščiojimui atokioje vietovėje: pasiėmė vandens, maisto, daugiafunkcį peiliuką, laipiojimo įrangą ir išvyko grožėtis apylinkėmis. Tačiau tai, kas iš pradžių atrodė kaip visai nepavojinga iškyla, netikėtai virto dideliu ištvermės ir drąsos išbandymu.
Eidamas nelygiu kalnų paviršiumi A. Ralstonas paslydo, įkrito į plyšį ir išjudino uolos riedulį, o šis bemat prispaudė jo ranką prie sienos. Iš pradžių alpinistas bandė pakelti ranką įkalinusį akmenį, tačiau šis buvo sunkus ir judinamas ją tik dar labiau spaudė.
Taip pat skaitykite: Pasaulio stebuklai: Lamanšo tunelis, Aukso Vartų tiltas ir rojus Jungtiniuose Arabų Emyratuose
Vaikinas pamažu ėmė suprasti situacijos beviltiškumą: stipriai prispausta ranka prarado jautrumą, o lankytojų retai sulaukiančioje vietoje nebuvo nė gyvos dvasios. Be to, A. Ralstonas neturėjo mobiliojo telefono, ir niekas iš šeimos narių nežinojo jo kelionės planų.
Po pirmosios plyšyje praleistos nakties jaunas vyras jautėsi vienišas ir bejėgis. Visgi galvoje pradėjo suktis mintis apie rankos amputaciją – galbūt tai yra vienintelė išeitis, galinti išlaisvinti ir išgelbėti gyvybę?
Viename interviu A. Ralstonas pripažino, kad dar pirmąją nelaimės dieną suprato būtinybę nusipjauti ranką, tačiau iš pradžių tokia mintis rodėsi atgrasi. Antrą dieną jis susitaikė su šia neišvengiamybe ir pradėjo įgyvendinti kraupų išsilaisvinimo planą.
Iš pradžių vaikinas badė prispaustos rankos pirštus ir bandė apsvarstyti visus įmanomus artėjančios operacijos aspektus – kaip sulaikyti kraujavimą, kaip perpjauti kaulus.
Buku peiliuku pasiekęs kaulą, A. Ralstonas suprato, kad šiurpi procedūra baigta – jis neturi reikiamų įrankių išsilaisvinti. Supratęs, kad artėja galas, nuotykių ieškotojas nurimo ir susitaikė su mintimi, kad mirtis jau alsuoja pašonėje.
Kadangi baigėsi ir maistas, ir vanduo, vaikinas nesitikėjo išgyventi dar vieną naktį. Penktos dienos rytą jis visgi nubudo. Dėl išsekimo kankino haliucinacijos, tačiau galbūt ši kritinė būklė sukėlė mąstymo perversmą.
Taip pat skaitykite: 100-metė šokėja ir choreografė Eileen Kramer: „Jei gyvenimas tampa nuobodus, užsiimkite kūryba“
Sąmonė pakuždėjo panaudoti savo paties svorį – vaikinas užgriuvo ranką visu kūnu ir lenkė ją tol, kol kaulas lūžo. Apimtas euforijos, kad pavyks išgyventi, A. Ralstonas griebė kišeninį peiliuką ir ėmėsi baigiamųjų amputacijos darbų. Po daugiau nei valandos ranka atitrūko, o buvęs savo pomėgių kalinys, ėmė ropštis iš kanjono.
Tik per laimingą atsitiktinumą sverdėjantį jaunuolį pamatė tą dieną netoliese vaikščiojusi šeima. Iškviesti gelbėtojai nuskraidino kraujuojantį A. Ralstoną į ligoninę.
Gyvybę išsaugojęs vyras tapo tikra įžymybe. Apie 127 valandas jis parašė knygą, buvo sukurtas ir kritikų labai palankiai įvertintas filmas.
Plačiau apie kitas laimingai pasibaigusias nelaimes skaitykite 16-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!