Pateikiame moters monologą, kuriame atsispindi, kaip susigūžusi, savęs nevertinanti ir visas pasaulio kaltes prisiimanti Pelenė gali tapti karaliene, nė neketinanti nusimesti karūnos, kad vyras pasijustų geriau. Šiuo tapsmu ji pasidalino su moterų konferencijos „Veikli“ dalyvėmis.
Iš vadovėlio: jūsų sėkmė gali būti priežastis, kodėl nesiseka jūsų vyrui
Egzistuoja visuomenės spaudimas, kurio mes net nepastebime, nes daugybę dalykų jau darome automatiškai – taip, kaip „turi būti“, nors pačios jaučiamės kitaip. Pažvelgusios į žurnalų viršelius matome jaunas, lieknas moteris, ilgais plaukais, skaisčia oda... Ir priėjusios prie veidrodžio klausiame: kodėl aš neatrodau taip, kaip jos?
Skaitau istorijas moterų, kurios patyrė partnerio smurtą ar seksualinį priekabiavimą, ir stebiuosi, kad jos atranda, kaip pateisinti žmogų, kuris jas nuskriaudė.
Ant mūsų pečių kraunama didelė našta – mes turime būti idealios: geros darbuotojos, geros mamos, geros žmonos ir t. t. Jei šių lūkesčių nepatenkiname, kaltiname save. Skaitau istorijas moterų, kurios patyrė partnerio smurtą ar seksualinį priekabiavimą, ir stebiuosi, kad jos atranda, kaip pateisinti žmogų, kuris jas nuskriaudė. Jos gali atrasti šimtas vieną priežastį, kodėl buvo vertos šito. Ir tai bendra tendencija – tikrai mes visos linkusios save dėl visko kaltinti.
Skaitydama vieną moteriškumo vadovą atradau tokią frazę: jeigu jūs esate labai sėkminga, tai gali būti priežastis, kodėl nesiseka jūsų vyrui. Pavyzdžiui, jeigu uždirbate daugiau pinigų negu jūsų vyras, jums reikia juos slėpti, nes jis gali pasijusti nejaukiai...
Nebijokime pasaulyje užimti daugiau vietos – šalin aukštakulnius!
Pastebėjau, kiek daug gyvenime situacijų, kai mes save sumenkiname, sumažiname, kad tik šalia esantis žmogus, dažniausiai vyras, jaustųsi geriau. Tarsi parodžiusios visas stipriąsias savo puses, išsigąsdinsime jį, jis palūš ir nebegalės toliau gyventi...
Liūdniausia, kad mes uždirbame mažiau netgi būdamos tose pačiose pareigose kaip vyrai. Vien todėl, kad turime kitokius lytinius organus...
Kartą mane pakvietė vesti laidą, prieš kurią man paskambino ir paprašė nesirinkti labai aukštakulnių batų, kadangi mano partneris baiminasi, kad būsiu už jį aukštesnė... Argi tai normalu?
Esu klausiusi vienos moters paskaitos apie kūno kalbą. Ji atkreipė dėmesį, kaip dažniausiai mes sėdime. Iš tiesų, aš pati dažnai būnu susigūžusi, sukryžiavusi rankas ir kojas. Jei ateinu į naują aplinką, kurioje jaučiuosi nelabai jaukiai, visada stengiuosi užimti kuo mažiau vietos. Jei aplink yra vidutinio amžiaus vyrų, mano balsas dar labiau suplonėja, pasidaro tylesnis, aš bijau prieštarauti. Tai tos pačios pastangos save sumenkinti.
Pagaliau – kaip veikia moteriški aukštakulniai? Su jais juk užimame mažiau vietos ant žemės. Tačiau kai aš stoviu visa susigūžusi ir dar su aukštakulniais, iš tiesų jaučiuosi nestabili šiame pasaulyje.
O dar spaudimas dėl kūno svorio, vėlgi kad užimtume mažiau vietos erdvėje. Dar negalima girtis vyrui, kad šį mėnesį uždirbai gana daug, dar neatskleisk savo gerųjų pusių... Kas tada lieka? Vien tik lukštas. Taip ir gyvename, kol galiausiai pajaučiame, kad nenorime būti mažos. Norime būti tokios, kokios esame, ir tą patį leisti kitiems žmonėms.
Todėl verta stebėti savo kūno kalbą ir panaudoti tam tikras kūno pozas, kad pasijaustume geriau. Kartais tam užtenka vien tik išsitiesti. Kai aš labai jaudinuosi prieš renginį, atsistoju prieš veidrodį ir įsivaizduoju, kad šiame pasaulyje užimu labai daug vietos. Ir tikrai pasijuntu geriau.
Taip pat skaitykite: Mokymo trenerė Agnė Zinkevičiūtė: keli klausimai sau padės išvengti gyvenimo, kuris nepatinka