Paryžius tikrai tas miestas, kuriame patiriama daug romantiškų akimirkų. Nutiko panaši istorija ir man. Kaip ir daugelis rašančių savo istorijas apie pasipiršimą ir savo gyvenimo meilę, kurią sutiko ar įsimylėjo Paryžiuje, pasipiršau Eifelio bokšte ir aš. Mano mergina ištarė „Taip“, ir nors mes taip ir nesusituokėme, ši istorija ne apie tai.
Kai piršausi, Prancūzijos sostinėje lankiausi pirmą kartą. Paryžius mane sužavėjo, nors jame buvau tik tris dienas. Kadangi esu iš meniškos šeimos, pats nesu menininkas, tai jau turėjau slaptą planą, kurį grįžęs į Lietuvą, iš karto pradėjau vykdyti.
Parskridęs nutariau išsinuomoti butą Paryžiuje. Tai padaryti pasirodė ganėtinai sunku, tačiau galiausiai radau jaukų 12 kv. m ploto butuką 16 rajone Ranelgho gatvėje, priešais garsaus aktoriaus Gerardo Depardieu namus.
Jį slapta nusprendžiau išnuomoti savo mamai, kuri anksčiau buvo menininkė ir ilgą laiką užsiėmė grafikos kūryba. Kadangi ji jau dešimtmetį savo gabumų nepuoselėjo, artėjant jos gimtadieniui, nuvykome į dailės parduotuvę Kaune.
Ten nusipirkome molbertą, drobės, dažų, plunksnų, kartono ir kitų jai reikalingų priemonių. Tą kartą ji pamanė, kad šie pirkiniai yra jos artėjančio gimtadienio dovana nuo manęs, tačiau kitas mano prašymas ją visiškai išmušė iš vėžių.
Aš paprašiau, kad mama išeitų iš savo darbo ir nieko neklausinėtų. Tuo metu jos gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas: darbas prie konvejerio, su paskola pirktas televizorius... O ir gyveno ji viena, mat tėtis papustė padus dar prieš mano gimimą. Sprendimas mesti darbą jai lengvas nebuvo, tačiau galiausiai ji manęs paklausė ir nuolatos klausinėjo, kas bus toliau.
O toliau viskas buvo suplanuota. Vieną vakarą paprašiau jos susidėti savo daiktus ir pasakiau, kad šiek tiek pakeliausime. Kitą rytą kartu nuvykome į Vilniaus oro uostą. Pamačiusi mūsų kelionės kryptį, mama nustėro. Lėktuvas skrido į Paryžių.
Mamos gimtadienio proga lėktuve užsakiau jai raudono vyno ir paaiškinau, kad nuo šiol ji gyvens Prancūzijos sostinėje.
Mama net nenutuokė, kaip nuo šios akimirkos pasikeis jos gyvenimas. Mano išnuomotame mažame butuke ji gyveno porą metų. Nuo tada su ja mačiausi kur kas dažniau – Paryžiuje mielai apsilankydavau. Mama Licėjuje pradėjo mokytis prancūzų kalbos ir vėl atrado savo kaip menininkės pašaukimą – pradėjo tapyti, dalyvauti įvairiose parodose.
Šiuo metu Paryžiuje ji gyvena jau devynerius metus, turi ji ir širdies draugą – tikrą prancūzų virtuvės virtuozą.
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt ir „Gloria Brandy Black Edition“ rengiamame romantiškų, nuotaikingų, intriguojančių, įsimintinų istorijų konkurse „Vieną kartą Paryžiuj...“.
Trijų geriausių tekstų autoriams atiteks po „Gloria Brandy Black edition“ įsteigtą prizą – 250 Lt vertės „L‘Occitane“ čekį norimai kosmetikai įsigyti.
2015 m. sausio 5 d. (pirmadienį) portale Ji24.lt skelbiame istorijų balsavimą. Dvi geriausias istorijas atrinks Ji24.lt redakcijos sudaryta komisija, o trečiąją istoriją išrinks skaitytojai balsuodami.
Nugalėtojus skelbiame sausio 6 d. (antradienį) portale Ji24.lt.
