Darbas. Jei atostogaudama griebiatės nebaigtų darbų, pailsėti ir įgauti daugiau jėgų vargu ar pavyks. Be to, ilgai nepoilsiaujant rizikuojama pakenkti savo sveikatai: ima varginti nemiga, pasireiškia nervingumas, galvos skausmas, širdies ritmo sutrikimai...
Nepamirškite, kad organizmo alinimas trikdo daugelio organų funkcijas. Kai jau nebegalite užmigti be vaistų, viskas aplinkui erzina, nebedžiugina net tai, kas anksčiau keldavo didžiulį pasitenkinimą, tik tada susigriebiate, kad esate iš tiesų pervargusi ir žūtbūt reikia poilsio. Medikai teigia, kad nuo išsekimo kenčia tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Jaunieji karjeristai dirba be poilsio valandų, o vyresnių žmonių organizmas jau nebepajėgia susidoroti su per dideliu darbo krūviu. Kas prieš keletą metų atrodė lengvai įveikiama, laikui bėgant tampa sunkia užduotimi. Kad taip nenutiktų ir jums, branginkite savo sveikatą ir per ilgai lauktas atostogas tiesiog poilsiaukite!
Paros režimo keitimas. Daugelis moterų, ypač tos, kurios anksti keliasi ir vėlai eina miegoti, artėjant atostogoms galvoja: „Va dabar jau išsimiegosiu.“ Natūraliosios medicinos specialistai įspėja, kad iš esmės pakeitus paros režimą, organizmas ne ilsisi, bet vargsta. Žinoma, jei dirbdama eidavote miegoti labai vėlai, keldavotės labai anksti ir dėl to pavargdavote, verta paros režimą sureguliuoti ir miegui skirti šiek tiek daugiau laiko. Bet jei gyvenote teisingu režimu: eidavote miegoti iki vidurnakčio ir keldavotės saulei patekant, pasistenkite tokį režimą išlaikyti ir per atostogas. Moksliškai įrodyta, kad organizmas labiau pailsi, kai vakare užmiegama iki dvyliktos valandos, o atsikeliama saulei tekant.
Monotonija. Specialistai vieningai sutaria, kad atostogaujant labai svarbu pakeisti aplinką ir veiklos pobūdį. Dirbančioms protinį darbą per atostogas rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, keliauti, mankštintis, vaikščioti po mišką, plaukioti natūraliuose vandens telkiniuose, o toms, kurios dirba fizinį darbą, reikėtų elgtis atvirkščiai – daugiau laiko skirti ramiam poilsiui, tyloje paskaityti, vengti didelio fizinio aktyvumo. Visgi viena rekomendacija tinka visiems žmonėms – pamirškite darbus ir rūpesčius, darykite tai, kas teikia daug džiaugsmo, nespręskite jokių reikalų, negalvokite apie praeitį ar ateitį, bet iš širdies džiaukitės šia akimirka.
Nesaugus maistas. Vykdama atostogauti į tolimus kraštus, turite būti ypač atidi rinkdamasi maisto produktus. Šalyse, kur prastos sanitarinės ir higienos sąlygos, itin svarbu laikytis asmens higienos, pasirinkti saugų maistą, geriamąjį vandenį. Gerkite tik virintą vandenį arba supilstytą į butelius. Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą. Daržoves ir vaisius kruopščiai plaukite, o geriausia – nulupkite. Nepirkite maisto gatvėse iš abejotinos reputacijos prekybininkų, nevartokite termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies.
Piktnaudžiavimas saldumynais. Nerūpestingos atostogų dienos daugeliui mūsų siejasi su pramogomis, įvairiais malonumais, tarp kurių ne paskutinėje vietoje atsiduria ir mėgstami saldumynai. Mokslininkų įrodyta, kad šiai silpnybei, ypač per atostogas, sunkiausiai atsispiria moterys, nes saldumynai joms asocijuojasi su gyvenimo džiaugsmu. Bet juk per atostogas galima atrasti tiek daug smagios, ūpą keliančios veiklos, kuri suteiktų virtinę teigiamų emocijų Jei visgi savo atostogų neįsivaizduojate be saldumynų valgymo ritualo, pažadėkite sau, kad kelias dienas maitinsitės kiek įmanoma sveikiau, o atpildas už tai bus jūsų išsvajotas gardumynas. Jei kartą ar du juo pasilepinsite, išties nieko bloga nenutiks, tik svarbu, kad atostogos netaptų pernelyg „saldžios“.
