Michelangelo Buonarroti triukai
Kad Michelangelo Buonarroti buvo genialus menininkas, neabejojama – dar jo gyvenamuoju laikotarpiu vadintas iškiliausiu. Nenuostabu, kad jo šedevrai tebėra garbinami praėjus daugiau kaip penkiems šimtams metų po kūrėjo mirties. Meno gerbėjus prie jų lyg magnetas traukia tobulo meistriškumo jėga. Na, o tyrinėtojus masina mintis, kad tai ne vien tik meno šedevrai – manoma, kad juose menininkas užšifravo žinučių.
Kalbama, kad Michelangelo, nors ir vadinamas dieviškuoju dailininku, nemažai gyvenimo metų paskyrusiu bažnytiniam menui kurti, iš tiesų ne itin simpatizavo bažnyčiai ir neretai konfliktavo su jos vadovais. Savo protestą kūrėjas esą išreiškė paslėptomis žinutėmis ant Vatikane esančios garsiosios Siksto koplyčios lubų.
Dar 9-ajame dešimtmetyje amerikietis gydytojas Frankas Meshbergeris Siksto koplyčios freskoje „Adomo sukūrimas“ pastebėjo smegenų skerspjūvį. Kad koplyčios freskose yra anatominių detalių, vėliau pareiškė ir įvairūs kiti tyrinėtojai.
Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad Dievo krūtinė ir kaklas nutapyta su tam tikrais anatominiais netikslumais. Turint galvoje faktą, kad Michelangelo daugybę metų domėjosi anatomija ir paslapčia atlikdavo skrodimus, jie net neabejoja, kad klaidos padarytos specialiai.
Ekspertų nuomone, Dievo kaklo fragmentas gana tiksliai atkartoja nugaros smegenis. Ką menininkas norėjo tuo parodyti? Tikriausiai taip elgėsi ne vien norėdamas pasilinksminti?..
Kas užšifruota Leonardo Da Vinci kūriniuose?
Kitą legendinį italų tapytoją, Michelangelo amžininką Leonardo Da Vinci apskritai galime drąsiai vadinti vienu didžiausių intrigos meistrų per visą meno istoriją. Nors jo kūryba tyrinėta ir aprašyta milijonuose mokslinių straipsnių, studijų ir disertacijų, vargu ar pasaulyje atsirastų bent vienas proto galiūnas, kuris galėtų tiksliai pasakyti, ką savo kūryba norėjo perduoti menininkas.
Taip pat skaitykite: Frida Kahlo: skausmingų išgyvenimų paliesta feminizmo legenda
O gal jis tik norėjo meno tyrinėtojus pavedžioti už nosies?.. Vienaip ar kitaip jam tai išties pavyko. L. Da Vinci paveiksluose aptinkama tiek įvairiausių mįslių, kad darbo jas narpliojant tikriausiai užteks dar ne vienai kartai.
Nors Leonardo Da Vinci savo kūriniuose mums paliko ne vieną kūrybinę šaradą, daugiausia smalsuolių dėmesio, be abejo, sulaukia populiarioji „Mona Liza“.
Šis daugiau kaip prieš penkis šimtmečius nutapytas portretas vis dar stebina, glumina ir intriguoja ne tik paprastus žiūrovus, bet ir patyrusius meno tyrinėtojus bei ekspertus. Tiesa, juos labiau domina ne paslaptingiausia pasaulyje laikoma šypsena.
Prieš kelerius metus pastebėta, kad moters atvaizde yra užšifruota ir daugiau mįslių. Teigiama, kad genialusis tapytojas jame paslėpė tam tikrų skaičių bei raidžių kombinacijų, kurių reikšmę kol kas vis dar gaubia migla.
Paslaptingi ženklai plika akimi beveik nepastebimi – jie išryškėja tik daug kartų padidinus vaizdą. Pasak specialius tyrimus atlikusio Italijos Nacionalinio kultūros paveldo komiteto ekspertų prezidento Silvano Vinceti, dešiniojoje Monos Lizos akyje galima įžvelgti dvi miniatiūrines L ir V raides, kurios, kaip spėjama, galėtų reikšti autoriaus inicialus.
Tekstas I. Balnanosienės
Plačiau apie tai, ką slepia garsūs paveikslai, skaitykite 50-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!