Prisiminkime ir tai, kad peržengę 20–tuosius metus manėme, jog keturiasdešimtmečiai suvargę seniai, tačiau tik atsidūrę tokioje laiko kryžkelėje pamatome, kad įgyjame daugiau patirties, kažko išmokstame, tačiau širdy visai ne tiek, kiek parašyta pase...
Ir mokslininkai bei psichologai pritars, jog laikas – tikra mįslė. O jo suvokimas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių, gyvenimo būdo, požiūrio, įvykių, rutinos.
Meditacija ir laikas
1890–aisiais metais knygoje „Psichologijos principai“ Williamas Jamesas pastebėjo, jog neįmanoma visiškai susikoncentruoti ties dabartimi, kadangi visuomet girdėsime praeities aidą ir tuo pačiu – ateities alsavimą. Autorius lyg ir metė iššūkį savo skaitytojams, kad jie bandytų gyventi dabartimi, o tai padaryti, kai pagalvoji, juk nėra taip lengva.
Pavyzdžiui, mūsų protas dažnai atsisako gyventi dabartyje, kadangi rūpinasi praeitimi ar tuo, kas dar tik bus. Ką vertėtų daryti? Paslaptis slypi budizmo išmintyje – paaiškėjo, kad meditacija padeda sulėtinti mūsų laiko suvokimą, o tai labai svarbu, norint pajausti dvasinę ramybę. Užtat buvimas čia ir dabar šiandien ir turėtų būti esatis, kurios verta siekti. Juk pareities nepakeisi, o ateitis dar nežinoma, tai kodėl reikia jiems skirti tiek energjos?
Laiko šuoliai
Laiko šuoliai vyksta vieną kartą per ketverius metus, kada vasaris pasipildo viena diena ir turime mėnesyje 29 dienas. Kodėl to reikia? Pasirodo, tam, kad kompensuotume Žemės orbitos, kai ši sukasi aplink saulę, laiką, kadangi tai nėra sveikasis skaičius. Žemė aplink Saulę apsisuka ne per 365, bet per 365,242 dienos. Taigi, jeigu nepridėsime vienos dienos kas ketverius metus, kasmet prarasime po 6 valandas, o tai turėtų įtakos metų laikams, kalendoriui ir apskritai laikui.
Niujorko minutė
Teigiama, kad Didžiajame obuolyje (kartais taip vadinamas Niujorkas) viskas vyksta taip greitai, kad net laikas pagreitėja, esą viena niujorkietiška minutė trunka ne 60, o tik 1 sekundę! Tai susiję su tuo, ką mes matome aplinkui, kadangi vizualus megapolio vaizdas taip užburia, kad laiko suvokimas paprasčiausiai pagreitėja begalybę kartų. Sukuriama „sustojusio laiko“ iliuzija, kai mūsų akys bando kuo daugiau ir greičiau aprėpti ir viso to rezultatas – mūsų galvoje esantis laiko bėgsmas įprasmintas vienoje Niujorko minutėje.
Muzika ir laikas
Ar jūs kada nors „pasimetėte“ dainoje? Laikas ir išorinis pasaulis dažniausiai tiesiog užsimiršta, kai esame apsupti dainos kerais. Pasirodo, muzika geba sukurti tai, kas vadinama „paraleliniu laiko pasauliu“. Jeigu neurologas kompiuteriniu tomografu ištirtų žmogų, kuris klausosi labai patinkančios dainos, paaiškėtų, kad galvos smegenų žievės sensorinės dalys yra kur kas aktyvesnės, ir visa tai sukuria „belaikiškumo“ būseną.
Pavyzdžiui, dauguma klasikinės muzikos kompozicijų leidžia pasirinkti savo atlikimo tempą ir interpretuoti, sukurti subjektyvą realybę. Įdomu ir tai, kad muzika gali manipuliuoti mūsų elgesiu, pavyzdžiui, parduotuvėse, kur groja nauja ir populiari, mes užsilaikome ilgiau nei ten, kur skamba seni ir jau pažįstami garsai. Beje, jeigu prekybos centre girdime lėtą muziką, apsipirkimo laikas išauga iki 38 proc. Esą atsipalaidavę mes pamirštame, kiek laiko praleidžiame parduotuvėje.
Laikas ir mūsų amžius
Jeigu pažiūrėtume į nugyventus metus, atrodo, kad kai kurie įvykiai, nutikę jau seniai seniai, yra tokie ryškūs, tarsi atkeliavę iš vakar dienos. Toks „teleskopinis efektas“ sukuria labai įtikinamą iliuziją, kad senstant laikas bėga septynmyliais batais. Kitais žodžiais tariant, tai yra neatitikimas tarp iš esmės esančio laiko ir mūsų subjektyvios jo suvokimo ir patyrimo skalės.
Taip pat verta paminėti ir proporcijas. Pavyzdžiui, kai jums 10 metų, vieneri metai tai 10 proc. jūsų gyvenimo, o jeigu 60? Vieneri metai tai jau tik 1, 67 proc. Geriau įsivaizduoti padės... tortas. Tarkime, kad jis – tai visi jūsų nugyventi metai. Jei jums 20 metų, padalykite tortą į 20 dalių. Vienas torto gabaliukas bus vieneri jūsų metai. O dabar tegu tortą dalija 60-metis... Torto gabaliukas, jūsų vieneri metai, virs plonyte skiltele.
Kad ir kaip teisingai tai atrodytų, visgi proporcijų prasme nėra tas pats. Be to, kita priežastis turėtų būti dar aiškesnė – kai susipažįstame su pasauliu, įprantame prie jo, savo aplinkos ir rutinos, natūralu, kad laikas kinta. Mūsų smegenys nesaugo to, kas vyksta kas dieną, ir to pavyzdys yra labai paprastas – kai keliaujame į naują vietą, atrodo, kad kelias išties ilgas, bet grįžimas namo sutrumpėja net kelis kartus, ar ne?
Laiko cikliškumas
Laikas suvokiamas tiesiogiai – lyg skriejanti strėlė, kadangi daugiau niekada nebus XXI amžiaus ar kitų 2014-ųjų metų. Ir žmogaus gyvenimas – tai vienakryptė trajektorija, tačiau net joje galime įžvelgti tam tikrą kultūrų požiūrį ir cikliškumą, t. y. reinkarnaciją. Indai tiki, kad turime galimybę grįžti į savo gyvenimą ir pasimokyti iš savo klaidų, todėl gyvenimas nepasibaigia mirtimi. Kai kam ši idėja kur kas patrauklesnė nei suvokimas, kad tavo gyvenimas tiesiog baigėsi...
Gilusis laikas
Žmogaus protui labai sunku suvokti didžiulius laiko vienetus – epochos, amžiai tėra tik žodis, o ne priimama struktūra. Ir kuo tas laiko vienetas didesnis, kuo labiau atitolsta nuo mus supančios realybės, tuo labiau atrodo nepasiekiamas. Pavyzdžiui, teigiama, kad paprasčiausios gyvybinės formos Žemėje formuotis pradėjo daugiau kaip prieš 4 milijardus metų. Daugumai tai atrodo visiškai neįmanoma ir neįtikėtina... Todėl kai kurie net kuria tokias teorijas, esą Žemei yra vos 6000 metų...
Amžinybė
Ar ji egzistuoja? Mes turime ženklų, kurie įprasmina begalybę, tačiau ar gebame tai priimti savo protu? Teologijoje amžinybė turi konkretų tikslą – tai nesibaigiantis gyvenimas po mirties. Reikia suprasti, kad kiekvienas mes turime aiškią gyvenimo pradžią, tačiau ne faktinę jo pabaigą. O tai skamba visai smagiai!