Visus konkurse dalyvaujančius laiškus rasite ČIA.
Galim palikti vaikams tik du patvarius dalykus. Vienas – šaknys, kitas – sparnai (Ralphas C. Lasbury).
Rodos, visai neseniai pasipuošusi gėlėta suknele ir kruopščiai supintomis dviem kasytėmis savo mažytėse rankutėse spaudžiau savo brangiausiojo žmogus ranką, keliaudama į pirmąją savo gyvenimo pamoką – pirmąją klasę.
Kuomet akytėse mirguliavo baimės ir išsiskyrimo ašaros, būtent Tu, Mama, mane globojai ir saugojai, neleisdama jokiems blogiukams manęs paveikti. Tavo ryžtas bei begalinis užsispyrimas išugdyti manyje asmenybę vedė Tave per ugnies ir ledo kelius, nes – pripažįstu – buvau tikrai „sunkus vaikas“. Metams bėgant mano norai kaskart vis augo ir didėjo.
Ar pameni, kuomet negalėdavai manęs atplėšti nuo ledų ir guminukų vitrinų? Kai parduotuvėse įdėdavau šokoladuką Tau į krepšį ir galvodavau, kad Tu nepastebėsi... O vos Tau tai pamačius, nuleisdavau savo žydras akutes žemyn ir pasakydavau: „Mamyte, jis netyčia įkrito“. Ir Tu tik nusijuokdavai savo pačia gražiausia šypsena – ta, kurią tik Tu turi visame pasaulyje.
Vėliau buvo paaugliškos bėdos ir paaugliški norai – naujas telefonas ar auskaras į liežuvį... Pykdavomės kone kiekvieną dieną. Tuomet tiesiog nesuprasdavau, kad mano mergaitiški pykčio priepuoliai Tave vargina ir netgi graudina. Atsiprašau už tai, Mama.
Dabar man jau 21-eri. Esi mano geriausia draugė, dalijame viena kitai patarimus, išsakome nuoskaudas, o iš Tavęs vis dar sulaukiu suaugusio žmogaus pamokų.
Ačiū, Mama, aš išmokau vertinti šeimą ir draugus. Išmokau stiprybės ir ryžto pradmenų, įvairių gyvenimo subtilybių. Ačiū Tau, brangioji Mama, už svarbiausią tuos dvidešimt vienerius metus dėstytą pamoką – pasiimti iš gyvenimo visa geriausia, kas sukurta.
Sukūrei man sparnus, kad galėčiau skristi it paukštis ir kurti savąjį lizdą svetur. Nors ir išvykau toli nuo gimtųjų namų, bet Tavo šiluma ir begalinė meilė lydi mane kiekvieną akimirką, o Tavo dėstytas pamokas kuo teisingiau stengiuosi panaudoti savajame kelyje.
Už viską, viską šiam pasaulyje dėkoju Tau, Mama.
Tavo mažoji dukrytė
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“.
Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.