Kūno signalai
Kūno kalbos specialistai įsitikinę, kad didžiausią įtaką kitiems asmenims daro ne mūsų ištarti žodžiai, bet kūno siunčiami signalai. Jei verbaliniu bendravimu kalbantysis sudaro pasitikinčio savimi įspūdį, tačiau neverbaliniai ženklai tam prieštarauja, klausantieji nesąmoningai kliausis kūno kalba.
Jei ketinate dalyvauti darbo pokalbyje, specialistai pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip sėdite, kaip gestikuliuojate, kur žvalgotės. Sėdėti vertėtų tiesia nugara ir nepalinkus į priekį. Galbūt ne vienam mūsų teko girdėti, kad gestikuliuodami rankomis sudarome netikusį įspūdį.
Ši nuostata tėra iš dalies teisinga. Pernelyg aktyviai gestikuliuodami, kenkiame savo įvaizdžiui. Vieni gali pagalvoti, kad esame pernelyg aktyvūs ir išsiblaškę, o tai galėtų neigiamai paveikti darbo našumą ir trukdyti preciziškai atlikti darbą. Kitiems perdėtas gestikuliavimas gali sietis su kalbančiojo nepasitikėjimu savimi.
Įvaizdžio specialistas M. Bowdenas pataria gestikuliuoti tik pilvo lygmenyje. Tai esą sudaro įspūdį, kad kalbantysis žino savo vertę, jaučiasi ramus ir kontroliuojantis situaciją.
Ne mažiau svarbus ir pokalbyje dėl darbo dalyvaujančio asmens žvilgsnis. Paprasčiausiai būna tada, kai su kandidatu bendrauja daugiau nei vienas žmogus. Jei kalbamasi tik su vienu asmeniu, kandidatai turėtų vengti kraštutinumų.
Nepasitikėjimo savimi įspūdį sudaro visi, kurie vengia užmegzti akių kontaktą, tačiau nuolat žiūrėti pašnekovui į akis taip pat nepatariama. Toks elgesys gali būti suprastas kaip įkyrus, netgi agresyvus. Taigi kalbantis tik su vienu asmeniu, derėtų ne tik žvelgti į akis, bet taip pat kartkartėmis trumpam nukreipti žvilgsnį į šoną.
Taip pat skaitykite: Pokalbis dėl darbo: ką atsakyti į sudėtingus klausimus?
Jei per darbo pokalbį sėdime prie stalo, rankas geriausiai laikyti ne ant kelių ar sunertas ant krūtinės, bet pasidėjus pašnekovui matomoje vietoje. Taip siųsime signalą, kad neturime ko slėpti, esame pasiryžę atvirai atsakyti į užduodamus klausimus.
Pirmas įspūdis – pokalbiui neprasidėjus
M. Bowdenas taip pat ragina atkreipti dėmesį į savo kūno kalbą pokalbiui nė neprasidėjus. Pasak įvaizdžio specialisto, mes niekada negalime būti tikri, kad besiartinančių prie įmonės pastato mūsų nestebi potencialus darbdavys ar kiti įmonės darbuotojai. Užuot kuitęsi po savo nešamus daiktus, turėtume žingsniuoti lengvai, iškelta galva.
Ypač stiprus rankos spustelėjimas gali būti interpretuojamas kaip agresyvaus būdo signalas.
Kol priimamajame laukiame pokalbio, turėtume sėdėti tiesiai, lengvai atsipalaidavę. Atsineštus daiktus vertėtų pasidėti šalia ar ant grindų, kad atėjus atsakingam asmeniui galėtume elegantiškai atsistoti ir mandagiai pasisveikinti. Sveikindamiesi pašnekovui dažniausiai paspaudžiame ranką.
Kūno kalbos specialistai ir šiuo atveju skatina siekti aukso vidurio. Ypač stiprus rankos spustelėjimas gali būti interpretuojamas kaip agresyvaus būdo signalas. O netvirtai ištiesta ranka, kada žmogus visiškai nesuspaudžia pašnekovo plaštakos, siejama su silpnu charakteriu. Jei nesate tikri, kaip spaudžiate kitiems ranką, pasiteiraukite draugų ar šeimos narių, o prireikus pasipraktikuokite.
Aprangos siunčiami signalai
Įvairūs specialistai mano, kad, darbo pokalbiui dar neprasidėjus, būtent mūsų apranga sudaro patį svarbiausią įspūdį potencialiems darbdaviams. Tai pasąmonėje įvyksta per pirmąsias penkias pažinties sekundes.
Taip pat skaitykite: Stilius, pritraukiantis sėkmę: kaip rengtis darbo pokalbiui?
Vykstant į darbo pokalbį, reikėtų atsisakyti ryškių spalvų, judesius varžančių drabužių, daugybės aksesuarų. Plaukai neturėtų dengti veido – neslepiami bruožai suteikia pasitikėjimą žmogumi. Svarbu nepersistengti naudojant parfumeriją ir makiažą, rūpestingai pasidaryti šukuoseną ir susitvarkyti nagus. Gražiai ir estetiškai atrodantys kandidatai turi daugiau galimybių laimėti palankumą.
Besiruošiantys dalyvauti darbo pokalbyje turėtų atkreipti dėmesį į savo profesinę sritį. Ne visada tamsūs rūbai ar dalykiškai sušukuoti plaukai yra tinkamas pasirinkimas. Nors tokia išvaizda puikiai tinka, pavyzdžiui, teisininkams, pernelyg konservatyvus stilius tikriausiai nepadėtų asmeniui, siekiančiam gauti darbą pramogų srityje. Jei iš kandidato tikimasi dinamiškumo, šiek tiek impulsyvumo, apranga gali būti laisvesnė ir spalvingesnė.
Prie aprangos detalių taip pat priskiriamos rankinės ir kiti aksesuarai. Einant į pokalbį dėl darbo, reikėtų neštis tik pačius būtiniausius daiktus, telpančius segtuvuose, lagaminėliuose ir rankinėse.
Tekstas R. Šafránek
Plačiau apie tai, kas lemia sėkmingą darbo pokalbį, skaitykite 46-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!
