Su vyru esame jau penkeri metai kartu. Gal šiek tiek daugiau. Ne, mes nesame susituokę, (tačiau taip, mes apie tai galvojame) tiesiog jau ne tas amžius, kad vadinčiau jį vaikinu. Tai vyras, tikras vyras iš didžiosios V raidės. Ir ne todėl, kad jis šiek tiek vyresnis už mane, ne todėl, kad turi plaukuotą krūtinę ir barzdą. Tai vyras, šalia kurio aš jaučiuosi visiškai saugi, rami, viskuo aprūpinta, ne tik gėlytėmis ir įvairiomis dovanomis, bet ir meile, rūpesčiu, kantrybe, dėmesiu.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. Vyro išpažintis:„Jau ilgą laiką trokštu kitos moters“
Šiluma bei begaline meile aš jį irgi aprūpinu, o gal turėčiau sakyti „aprūpindavau“? Gal. Manau, kad ta meilė išgaravo būtent tą naktį, kai aš permiegojau su jo geriausiu draugu. Tada to taip nesureikšminau, pasiteisinau pati sau, kad „tu buvai apsvaigusi nuo vyno, ir jis pasitaikė visai netyčia. Nėra ko nerimauti, mieloji, atsitiktiniai santykiai pasitaikė ne tau vienai“.
Tačiau dabar, praėjus daugiau nei metams laiko, aš manau, tai buvo mano kruopščiai suplanuota naktis ir aš, atsiguldama su juo į lovą, mąsčiau kaip niekad blaiviai.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Norėjau išsiplėšti širdį, kad daugiau nieko nebejausčiau“
Pavadinsiu jį Dominyku. Turėčiau pasakyti, kad tai ne pats tinkamiausias vardas jam, bet tebūnie Dominykas. Dominykas yra geriausias mano vyro draugas jau nuo neatmenamų laikų, kai jie dar mokėsi mokykloje. O kai aš susipažinusi su savo vyru, ir mes tapome gerais bičiuliais.
Dažniausiai būdavome visi kartu: keliaudavome, slidinėdavome, žiūrėdavome filmus, važinėdavome dviračiais, žaisdavome virtuvės šefus, iškylaudavome, eidavome į vakarėlius. Tiesą sakant, buvome trise net tada, kai tikrai norėjau, kad būtume tik dviese su vyru.
Po kurio laiko pati save prigavau, kad nebenoriu eiti vakarieniauti dviese, noriu, kad jis pakviestų ir Dominyką. Nebenoriu šeštadienio vakarą eiti į teatrą, jei neis Dominykas. Nebenoriu iš viso kelti kojos iš namų, jei Dominyko šalia nebus. Aš be jo negalėjau. O gal tiesiog nemokėjau.
O vasara! Kai maudėmės ežere visiškai nuogi. Pamenu, kaip tyčia stengiausi bėgioti basa arčiau laužo šviesos, kad jis pamatytų mano kūną ir norėtų manęs. Visada jaučiau jam kažkokią neapsakomą trauką, kurios negaliu paaiškinti ligi šiol.
Pamenu, kaip tyčia stengiausi bėgioti basa arčiau laužo šviesos, kad jis pamatytų mano kūną ir norėtų manęs. Visada jaučiau jam kažkokią neapsakomą trauką...
Taip jau atsitiko, kad vieną vakarą aš pasimylėjau su Dominyku, ir nuo tos nakties pasikeitė visas mano gyvenimas. Giliai viduje aš jaučiau, kad tai kažkada nutiks. Jaučiau jo veriantį žvilgsnį, susižavėjimą, kartais, kai eidavome pasivaikščioti, jis paimdavo mane už rankos, kad rankos nesušaltų. Juokinga! Aš ir du mano vyrai.
Tačiau grįžtant į tą naktį, drįsčiau teigti, kad tai buvo aistringiausias seksas, kurį kada nors galėjau įsivaizduoti.
Aistringi bučiniai, drąsios glamonės ir ilgas ilgas meilės žaidimas. Mes kalbėjomės apie viską taip atvirai, kaip niekada anksčiau su niekuo. Viduje aš klykiau iš malonumo ir norėjau, kad niekada neišauštų rytas. Tačiau atėjus rytui, jis mane paliko net neatsisveikinęs, o aš visa virpėjau iš susijaudinimo ir keikiau save, ką aš padariau, nepaisant to, kad tai buvo nuostabiausia mano naktis.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Aistra, kuri degina mane iki šiol...“
Visą mėnesį neturėjau kur dėti akių nuo vyro, sukau galvą, ar pasakyti jam, ar ne. Dar mane jaudino ir tai, kas bus, kai mes vėl susitiksime su Dominyku, svarsčiau, paskambinti jam ar ne, ką pasakyti paskambinus, gal pasakyti, kad labai to gailiuosi, ir lai tai būna mūsų maža paslaptis, o gal paskambinti ir pasiūlyti pakartoti. Ne dar kartą – šimtus kartų!
Aišku buvo tik viena: kad jei pasakysiu apie tai vyrui, mes ne tik išsiskirsime, bet ir sugrius jų draugystė. Kalbant apie tai, mūsų draugystė su Dominyku po tos nakties apsivertė 180 laipsnių. Dabar į mane jis keistai žiūri... Kodėl? Patalpoje, likus dviese, jaučiu įtampą, kartais net nesikalbame. Susitinkame taip pat dažnai, kaip ir anksčiau, tačiau tai jau nebe ta trijulė, kuri buvo kadaise.
Dabar, praėjus daugiau nei metams po tos nakties, aš kiekvieną dieną keliuosi ir užmiegu su mintimis apie Dominyką. Kartais, net besimylėdama su vyru, įsivaizduoju jį ir bandau atkartoti tą naktį, prašau jo išjungti šviesą ir kalbėti man į ausį tai, ką Dominykas man kalbėjo tą vakarą.
Patyliukais grįžtu į mūsų draugystės prisiminimus, į mūsų stebuklingus vakarus kartu, į mūsų žiemą ir pavasarį, į tą nuostabią naktį, kai Dominykas man pasakė, jog aš nuostabi, ir jis jau kurį laiką norėjo manęs.
Štai tada aš mąstau – aš jį myliu! Vis galvoju, kad reikėtų Dominykui pasakyti apie tai, kaip aš jaučiuosi, tačiau kaip? O jeigu jis jau seniai pamiršęs tą naktį ir net nenori prisiminti?
Aušta nauja diena, ir rytmečio rausvi spinduliai maloniai kutena mano skruostus, aš čiumpu telefoną su viltimi, kad rasiu jo žinutę su prašymu susitikti. Tačiau dar ne dabar. Gal kitą dieną...
Dėkojame istorijos autorei už pasakojimą ir dovanojame jai www.loccitane.lt įsteigtą prizą – taukmedžių sviesto rinkinį, puoselėjantį odą nuo galvos iki pirštų galiukų (rinkinyje rasite populiariausius „L‘occitane“ produktus: rankų kremą, pėdų kremą, muilą, kūno losjoną ir rankų prausiklį). Prizo vertė – 179 Lt / 51,84 eur.
Taukmedis žinomas kaip medis, turintis labai daug naudingų savybių. Iš taukmedžių riešutų išgaunamas sviestas – labai riebus ir nuostabiai universalus odos priežiūros produktas, kuris giliai įsiskverbia, pamaitina ir saugo odą. „L‘occitane“ pavyko perkelti jo drėkinamąsias savybes į daugumą savo produktų ir užtikrinti ypač švelnią, išskirtinę sausos odos priežiūrą.
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą, o galbūt norite išpasakoti savo patirtą gyvenimo tragediją? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
