2015 09 20

Tikra istorija. „Iš tavęs trokštu daugiau nei švelnių prisilietimų ar slapčia pavogtų vakarų“

Kai myli – apie tai norisi išrėkti visam pasauliui. Tačiau ką daryti, kai mylimas žmogus apie šiuos jausmus net nenutuokia? Užgniaužti juos giliai širdyje ir tyliai laukti, kas bus toliau? Ji24.lt skaitytojos istorija.
Užrakinta širdis
Užrakinta širdis / „Fotolia“ nuotr.

Mūsų, o gal mano, istorija prasidėjo nuo paprasčiausio buitiško susitikimo, po kurio nei vienas kito įsiminėme, nei manėme dar kada susimatysią. Tačiau susiklostė taip, kad susitikti tekdavo mažiausiai kartą per mėnesį.

Iš pradžių vienas kitam buvome nereikšmingi. Kas galėjo pasakyti, kad po keleto metų jis bus tas, kuris pakeis mano gyvenimą negrįžtamai.

Tuomet dar buvau tik studentė. Nepamenu, nuo ko viskas prasidėjo, tačiau mūsų susitikimai dažnėjo, o pokalbiai tapo vis atviresni. Buvome draugai, o jis man – pirmas draugas vyras. Tačiau šis statusas su kiekvienu puodeliu arbatos, išgertu stebint dangų ar maudantis netoliese nuo mūsų esančioje upėje, keitėsi.

Nežinia kas, ar tai, kad jis nepailsdamas man rodė dėmesį, rūpestį ir susižavėjimą, ar tai, kad buvo iš dalies panašus į mane ir pirmasis vyras mano gyvenime, taip stipriai mane paveikė. Aš troškau daugiau nei švelnių prisilietimų, komplimentų ar slapčia pavogtų vakarų. Bet niekada jam to nepasakiau ir nesakysiu. Jis niekada nenorėtų to išgirsti, o aš vis dar nesu pakankamai stipri, kad paleisčiau jį, nes būtent taip ir nutiktų.

Istorija, nors ji vis dar tęsiasi, jau su aiškia atomazga. Vogti mūsų vakarai retėja, nes jo, dabar jau žmona, atima vis daugiau ir daugiau laiko. Būtent todėl šie vakarai yra vogti. Jie ne mano ir niekada tokiais nebus. Jis – kaip ir tie vakarai, kaip švelnūs prisilietimai, rūpestis ir mano širdies dalis, priklauso kitai. Ir tai nesikeis.

Kol buvome tik draugai, kokiais, spėju, ir tebesame, jis užuomenomis pasiguosdavo dėl šaltesnių santykių su tuometine sužadėtine. Vedina aklos ir kurčios, logikai nepaklūstančios širdies, pati nuo savęs slėpdama, tikėjausi, kad jie išsiskirs. Deja, vieno eilinio pokalbio telefonu metu jis, džiaugsmo ir pasididžiavimo kupinu balsu pasigyrė, tapęs tėčiu.

Tą akimirką žemė po mano kojomis sudrebėjo. Ne todėl, kad jis tai slėpė devynis mėnesius. Ne, jis visada buvo slapukas, ir manęs tai nestebino.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mylėjau tave mums dar nesusitikus“

Griūtis prasidėjo suvokus, kad vaikelis buvo planuotas, o tai – akivaizdus ryžtas būti kartu su ja, nepaisant mano naivių vilčių...

Žinoma, kiek galėdama nuoširdžiau pasidžiaugiau pirmaisiais jo dvynukais. Tačiau tai, kokioje beviltiškoje padėtyje esu, suvokiau tik po kurio laiko. Tai buvo viena baisiausių naktų mano gyvenime. Tada aš suvokiau, kad pirmoji mano meilė liks be atsako o jis – tarsi šešėlis, pats to nenorėdamas, griaus visas mano viltis pamilti dar kartą.

Mes kalbame apie ateitį, apie tai, kaip vieną dieną aš tapsiu ta, kuri atmes visus logiškus sprendimus, elgsis neracionaliai ir kvailai dėl to vieno vienintelio. Kalbame apie tai, kokios bus mano vestuvės, suknelė... Tik jis nežino, kad kalba apie save patį. Visus sutiktus vyrus lyginu su juo. Išvaizda, charakteriu, poelgiais. Viskuo. Tačiau nė vienas netapo juo.

Visus sutiktus vyrus lyginu su juo. Išvaizda, charakteriu, poelgiais. Viskuo. Tačiau nė vienas netapo juo.

Mūsų draugystė tęsiasi ligi šiolei. Gerdama arbatą ir draugiškai glausdamasi prie jo, klausausi pasakojimų apie sūnus ir diskutuoju, kas kokiu atveju būtų geriausia. Tačiau kiekviena tokia minutė yra kova su savimi, kurios metu tramdau nenumaldomą troškimą jį pabučiuoti ir stipriai įsikniaubusi į krūtinę pasakyti, kad jis yra tas vienintelis. Kad jis yra tas, dėl kurio darau kvailiausius dalykus savo gyvenime, elgiuosi neracionaliai ir verkiu naktimis.

Tačiau vis dar tyliai gurkšnoju arbatą ir viliuosi, kad kada nors kažkas pamils mane ir privers palikti šią skausmą keliančią draugystę, kurios pati nutraukti neturiu jėgų. O gal tai padarys jis.

Ir pats to nežinodamas, išlaisvins mane nuo savęs, nes šiuo metu aš nesu pakankamai stipri jį paleisti...


Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai Druskininkų „Snow Arenos“ kuponą dviem.

Archyvo nuotr./Pramogos „Snow Arenoje“
Archyvo nuotr./Pramogos „Snow Arenoje“

„Snow Arena“ – vienas įdomiausių ir patraukliausių Druskininkų turizmo objektų, tai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Čia veikia uždaros ir atviros lauko trasos, skirtos kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Taip pat visus metus lankytojai kviečiami pramogauti didžiausiose pasaulyje „Snow parko“ uždarosose trasose.

Arenoje pramogų suras visa šeima: slidinėjimo mokykla, slidinėjimo inventoriaus nuomos punktas, vaikų pramogų parkas, restoranai – viskas po vienu stogu! Čia daugybė pramogų vaikams ir jaunimui – naktiniai slidinėjimai, vaikų snieglenčių stovyklos, tarptautinės slalomo varžybos ir ekstremalios varžybos baidarėmis kalnų slidinėjimui skirtoje trasoje.

Daugiau informacijos – snowarena.lt


Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų