Po to, ką teko išgyventi, praėjo metai... Tikro jo vardo neminėsiu, nelabai noriu pati, tiesiog vadinsiu jį Tomu.
Su juo susipažinau senokai, internetu. Jis jau pažinties pradžioje norėjo susitikti su manim, bet mes buvome iš skirtingų miestų, tad tai nebuvo ganėtinai lengva. Tada dar mokiausi mokykloje, ir savų lėšų kaip ir nebuvo, jis neturėjo taipogi.
Taip bėgo laikas, mes kaip ir bendravom, bet aš per tuos metus turėjau ne vieną draugystę, o bendravimas su juo buvo nutrūkęs. Vėliau jis vėl apsireiškė ir pasiūlė atvykti į jo gimtadienį – jis rengė šventę. Nusprendžiau, kad galbūt jau ir reikėtų. Tada neturėjau vaikino, tad, kiek pasitaupiusi pinigų, nuvykau pas jį.
Buvo keista, bet tuo pačiu ir smagu. Jis buvo mielas, malonus ir šaunus, aš, apsistojusi pas jo draugą, su Tomu praleidau tris puikias dienas. Nežinau, kas tuo metu man įvyko, nes įprastai ganėtinai negreitai ką nors prisileidžiu, bet Tomo jau kitą dieną troškau ir neneigsiu, kad jį viliojau. Greitai tai ir pavyko – tarp mūsų įsiplieskė aistra.
Kai po jo šventės grįžau namo, Tomas paskambino jau kitą dieną ir pasiūlė būti drauge, kad ir per atstumą, tačiau po kelių mėnesių viskas pasikeitė.
Jo šeimoje nuolat kildavo daug bėdų ir nesutarimų, niekad nežinojau, kokių ir kodėl, nes nenorėjau kištis, bet dėl tų bėdų pasiūliau jam atkeliauti į mano miestą ir bent trumpam apsistoti pas mane ir mano mamą.
Tais metais baigiau mokslus ir pradėjau dirbti. Įsidarbinome abu toje pačioje įmonėje. Iš pradžių viskas buvo šaunu, kol vieną dieną jis paminėjo, kad jam reikia keliauti į teismą...
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mūsų meilę primins man sudžiūvę rožių žiedai“
Ši žinia mane pribloškė, tad paprašiau paaiškinimo. Tomas papasakojo, kad paauglystėje jis buvo įtrauktas į gaują savo mieste, kuri užsiiminėjo vagystėmis iš įvairių įmonių bei žmonių.
Išties nustebau, pamaniau, kad visiškai jo nepažįstu, tačiau Tomas man vis įrodinėjo, kad tai tebuvo kvaila jaunystė, kad jis pasikeitė ir visa tai tėra praeitis. Patikėjau, nes per tuos draugystės ir gyvenimo kartu mėnesius mačiau gerą žmogų.
Namuose būdavo sunku, kadangi mano mama nesutardavo su Tomu, jis jai tiesiog nepatiko nuo pat pradžių.
Po savaitės mus abu atleido iš darbo. Pasirodo, jis slapčia vogdavo iš įmonės, kurioje dirbome, o aš apie tai, žinoma, nieko nežinojau. Nepaisant to, mūsų bendradarbiai manė, kad esu jo pagalbininkė.
Vėliau mes su juo nusprendėme pasiimti greituosius kreditus, nes jis išsilaikė teises po daugybės bandymų ir labai troško įsigyti automobilį, o aš norėjau išpildyti jo norą. Už paimtus kreditus nusipirkome mašiną, ir viskas tikrai atrodė puikiai. Buvau laiminga, deja, neilgai...
Po savaitės mus abu atleido iš darbo. Pasirodo, jis slapčia vogdavo iš įmonės, kurioje dirbome, o aš apie tai, žinoma, nieko nežinojau. Nepaisant to, mūsų bendradarbiai manė, kad esu jo pagalbininkė.
Tuo metu jaučiausi lyg būčiau viską praradusi – darbo neturėjau, skolos slėgė, o Tomo tiesiog nekenčiau. Jis nuolat atsiprašinėjo, prašė nenutraukti santykių, motyvuodamas tuo, kad jis turi tik mane. Kad ir kaip kvaila, bet jam atleidau, nes tikrai mylėjau, tačiau kažkas mano jausmuose jau buvo negrįžtamai pakitę.
Ganėtinai greit susiradau kitą darbą, jis – taip pat. Buvau laiminga, nes darbe būdavau ne su juo. Naujam darbe atradau naujų ir šaunių draugų, su kuriais kartais leisdavau ir savo laisvalaikį.
Kad ir kaip gera būdavo darbe, grįžus namo, nuolat tekdavo kęsti nesutarimus su Tomu. Pradėjo jis kelti ir pavydo scenas, kaltino, kad aš susirasiu kitą vaikiną, kad jis man nerūpi, kad galiausiai jį paliksiu. Konfliktai kildavo ypač dažnai, o su jais neretai pasimatydavo ir jo agresija. Po tokių akimirkų dažnai mąstydavau nutraukti viską, bet vėl sustodavau.
Praėjus metams nuo mūsų draugystės pradžios, visi jo teismo procesai baigėsi. Tomas buvo išteisintas, bet dešimt mėnesių negalėjo niekur vykti iš šalies.
Jau tuo metu mes kartu gyvenome nuomojamame bute, santykiai klostėsi pakankamai gerai, ir aš jaučiausi laimingesnė. Patikėjau, kad jis pasikeitė, ir maniau, kad viskas bus gerai, tačiau likimas man vėl iškrėtė pokštą.
Vieną dieną pas mus atvyko nuomojamo buto šeimininkas ir pareiškė, kad per jo apsilankymus pas mus jam iš piniginės dingsta pinigai. Nenorėjau to patikėti, bet tai buvo tiesa. Ir galiausiai mes buvome išprašyti iš buto. Abu likome be pastogės ir pinigų...
Nusprendėme keliauti į Tomo miestą, kadangi ten, manėme, bus lengviau pragyventi. Apsistojome pas jo tėvus – tada su jais ir susipažinau. Deja, gyventi su jais labai jauku nebuvo. Guodė tik tai, kad tame mieste bent jau turėjau draugų.
Tomas buvo išteisintas, bet dešimt mėnesių negalėjo niekur vykti iš šalies.
Po poros dienų susiradome naują būstą. Aš susiradau darbą, o jis – ne. Taip ir bėgo mėnesiai: aš dirbau, o jis sėdėjo sudėjęs rankas. Dienų dienas leisdavo prie kompiuterio, o skola už kreditus augo kiekvieną dieną, nes mano algos užtekdavo tik nuomai ir maistui.
Nuolat dėl to pykomės, kol galiausiai po pusės metų jis, savo mamos padedamas, per pažįstamus įsidarbino ir surado mums pigesnį butą. Viskas, atrodė, klostėsi jau visai neblogai, tačiau aš, gyvendama su juo, temačiau namus, darbą ir jį. Jo pavydas sekino, negalėdavau net su drauge susitikti išgerti kavos. Buvau tarsi namų šeimininkė, kuria niekad nenorėjau būti. Rodės, praradau dešimt metų, nors tik prieš metus buvau baigusi mokyklą.
Su viskuo tiesiog buvau susitaikiusi. Darbe man buvo gerai, namuose pakenčiamai, nes pykčiai ir konfliktai jau buvo tiesiog įprastas dalykas. Bent iki tol, kol išvydau jo agresiją. Vieno konflikto metu jis sulaužė duris ir spintą. Tuomet susimąsčiau, ar jis negalėtų pakelti rankos ir prieš mane? Tomas nuolat tikino, kad niekad nekeltų rankos prieš moterį ir juolab mylimą... Vėl juo patikėjau.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mano emigracijos kaina – savo šeimą palikau dėl narkomano“
Dar po pusės metų, dėl grasinamų laiškų už neapmokėtus kreditus ir padavimo į teismą, jis nusprendė keliauti į užsienį keliems mėnesiams, kad galėtų užsidirbti ir viską apmokėti. Per tuos mėnesius santykiai išvis suprastėjo, vis kartojau, kad jam grįžus reikės viską tvarkyti arba keliauti skirtingais keliais. Jis sutiko.
Buvau tarsi namų šeimininkė, kuria niekad nenorėjau būti. Rodės, praradau dešimt metų, nors tik prieš metus buvau baigusi mokyklą.
O aš, kol jo nebuvo, džiaugiausi laisvu laiku. Po ilgo laiko susitikau su drauge, smagiai praleidom laiką. Kitom dienom vėl buvome kartu ir tiesiog mėgavomės laiku.
Per tuos mėnesius nusprendžiau naudotis proga ir organizuoti renginį šokių, kurių aš taipogi atsisakiau dėl Tomo. Jam to neminėjau, bet jis sužinojo ir pareiškė, kad dėl šio renginio grįš namo. Buvau tuo nusivylusi, bet tikėjausi, kad jis persigalvos.
Išaušo renginio diena, ir aš sulaukiau staigmenos – Tomas grįžo. Aiškiai jam pasakiau, kad renginio metu jam dėmesio neskirsiu, nes esu organizatorė ir man reikės rūpintis kitais dalykais, tačiau jis tvirtino, kad viską supranta ir jam tai tinka.
Į renginį susibūrė nemažai šokėjų, tarp jų – ir mano seni pažįstami, tad džiaugsmui nebuvo ribų. Tomas visą laiką šmėžavo aplinkui. To renginio kulminacija įvyko netikėtai... Mano draugė išprašė, kad eitume pašokti ir nusifilmuoti, aš sutikau.
Nuėjusi į šokių aikštelės centrą ir vos išgirdusi dainą supratau, kad ji yra ne to stiliaus, kad ta daina – mano ir Tomo... Atsisukus pamačiau jį. Jis klūpėjo ant vieno kelio ir laikė rankose ištiestą dėžutę. Aš buvau sutrikusi, įsiutusi ir klausiau savęs: ar čia toks jo santykių tvarkymo sprendimas?!
Nenorėjau prie visų jo kvailinti, tad priėjau prie jo ir, nieko nesakydama, ištiesiau ranką. Jau kitą dieną iš pykčio sviedžiau į jį tą žiedą, tačiau eilinį kartą jis atsiprašė. Ir mės vėl susitaikėme.
Po kelių savaičių gavau atostogų darbe, deja, per jas nieko neplanavau veikti. Vis tik vieną dieną pažįstamas pasiūlė keliauti į kitą miestą ir nufilmuoti mūsų šokių vaizdo įrašą. Aš be jokių dvejonių sutikau. Tomas tuo nebuvo patenkintas, tačiau aš nesutikau, kad jis keliautų kartu. Taigi kitą rytą išvažiavau, o Tomas liko namie. Tame mieste nebuvo ryšio, tad nemačiau, kada Tomas man skambino ar rašė. Vakare, grįždama namo, bandžiau susisiekti su juo, tačiau jis neatsakė.
Tomą sutikau jau prie namų. Jis buvo visiškai girtas. Nenorėdama lauke aiškintis santykių, ėjau tiesiai namo, o jis sekė iš paskos. Vos grįžus namo, jis man pradėjo priekaištauti dėl mano draugų, šaukė, kad vieną jų esu įsimylėjusi, kad jį apgaudinėju.
Įžeidinėti savęs neleidau – neatlaikiau ir pareiškiau jam, kad norėjau po atostogų nutraukti santykius, o kadangi jau viskas taip pakrypo, tai noriu skirtis tuojau pat.
Tą pačią sekundę jis čiupo mane už rankos ir išstūmė pro duris. Išsigandau, bet pamaniau, kad reikia grįžti, apsiauti batus, pagriebti paltą su telefonu ir lėkti pas bendradarbę. Maniau, kad pavyks, bet vos užėjus ir pradėjus autis batus, jis atėjo iš kambario ir spyrė man į krūtinę, taip vėl išstumdamas pro duris.
Tomo akyse net nemačiau gyvybės, rodėsi, kad jį veikia ne tik alkoholis.
Nuo smūgio vos nenukritau nuo laiptų, o jis tik užtrenkė duris. Likau tupėti laiptinėj. Mane apėmė panika, galbūt buvau kiek šokiruota, nelabai gaudžiausi, kas dedasi, ir negalėjau patikėti, kad nesapnuoju...
Po kelių akimirkų jis išėjo iš buto ir, užsikėlęs mane ant peties, įnešė į kambarį, pasodino ant sofos, o pats prisėdo šalia. Sėdėjau drebanti, žiūrėjau į jį išsigandusi ir nežinodama, ko tikėtis toliau...
Jis tiesiog spoksojo į televizorių. Tomo akyse net nemačiau gyvybės, rodėsi, kad jį veikia ne tik alkoholis. Bandžiau šnekėti, kad jis nurimtų. Netrukus ant stalo pradėjo vibruoti jo telefonas, tą pačią akimirką Tomas griebė jį ir sviedė į sieną.
Tada, atsisukęs į mane, jis stvėrė iš rankų mano telefoną ir metė jį į duris. Net nespėjau sekti įvykių, prisimenu tik, kad man vos atsisukus, jis užsimojo ir aš praradau samonę.
Nežinau, kiek laiko praėjo, kol atsipeikėjau nuo kraujo, bėgančio iš nosies. Puoliau į vonią, norėdama jį nusiplauti. Tomas tuo metu nuėjo į virtuvę ir netrukus atėjo į vonią su peiliu rankoj.
Atsukęs į save peilį, jis man jį įdavė ir krito ant grindų. Nežinau, ar apsimetinėjo, ar jis nuo apsvaigimo krito, bet pasinaudojau proga ir nuėjau susirinkti savo telefono.
Nežinau, kiek laiko praėjo, kol atsipeikėjau nuo kraujo, bėgančio iš nosies. Puoliau į vonią norėdama jį nusiplauti. Tomas tuo metu nuėjo į virtuvę ir netrukus atėjo į vonią su peiliu rankoj.
Paskambinau jo mamai ir liepiau kuo greičiau atvažiuoti, nes nežinojau, ką su juo daryti. Dar ir dabar savęs klausiu, kodėl tą vakarą tiesiog neskambinau policijai.
Kol atvažiavo Tomo tėvai, aš tupėjau visą laiką kambary, kampe. Vos tik užėjusi į butą, jo mama mane užsipuolė ir klausė, ką jam padariau, net nepastebėdama, kad aš pati sėdžiu kampe su kraujuojančia nosimi ir praskelta lūpa.
Vėliau sužinojau, kad jis dienos metu apsiverkęs ir šiek tiek išgėręs buvo nuvažiavęs pas mamą į darbą, o ji, davusi jam šešias tabletes raminamųjų, išsiuntė namo miegoti. Deja, jis nuėjo į barą. Gėrė ne tik alkoholį, bet ir visas tabletes.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Galėjau bent perpus mylėti save taip, kaip mylėjau jį“
Po tos nakties su Tomu išsiskyriau. Dar pusę metų jis mane persekiojo skambučiais, nuolat atsiprašinėjo ir maldavo sugrįžti, tikino, kad mane myli ir niekada daugiau taip nenutiks.
Aš iš šio įvykio išmokau viena – padarė kartą, padarys ir dar. Niekam nelinkiu tokios patirties, tad jei tik matot agresiją – bėkit, nes iš to nieko gero nebus...
Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10–21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai visos dienos apsilankymą Druskininkų vandens parke suaugusiam asmeniui (vertė – 30 €/103,59 Lt).
Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – viskas viename: poilsis, sveikatingumas, gydymas ir pramogos. Viešbutyje AQUA ilsėkitės su šeima, Druskininkų gydykloje išbandykite natūralių sveikatos šaltinių – purvo ir mineralinio vandens – poveikį, Druskininkų vandens parke pasiduokite gerų emocijų bangai ir pasilepinkite nemokamomis pirčių programomis.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
