„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 07 12

Tikra istorija. „Išvykstu, nes čia būti man per sunku“

„Išvykstu. Būti tose vietose, kur buvai su manimi, tapo nepakeliamai sunku“, – rašo skaitytoja ir siūlo kartu su ja leistis į meilės ir skausmo kelionę.
Išsiskyrimas
Išsiskyrimas / „Fotolia“ nuotr.

Labas,

net nežinau, ar kada nors tai skaitysi, nežinau net, ar norėsi tai skaityti, o jeigu ir taip, nežinau, po kiek metų tai įvyks. Vis tik, aš manau, kad tai parašiusi kažkiek jausiuosi geriau.

Visų pirma, niekada neturėjau galimybės su tavimi atsisveikinti, taip niekada ir nesugebėjau atsisakyti jausmų tau. Juk myliu tave labiau nei galiu išsakyti. Dabar atėjo laikas tuos jausmus tau palikti giliai širdyje.

Ne, nepamiršti, tiesiog juos paslėpti. Tam, kad visuomet žinočiau, jog mano meilė tau vis dar gyva. Su kiekviena diena ji tik stiprėja, ir nesvarbu, kiek laiko tavęs nemačiau, bet niekada nenustojau tavęs mylėti...

Keista? Na, taip, man ir pačiai keista. Tavo dėka tapau geresniu žmogumi, pradėjau daryti gera aplinkiniams, vien tam, kad grįžęs galėtum sakyti, jog manimi didžiuojiesi. Tik gero darymas ne visada man išėjo į naudą. Daug kartų nusvilau. Labai. Dužo mano širdis. Žmonėmis nusivyliau ne kartą, o mano pasitikėjimu tik naudojosi. Bet nesustojau. Ir toliau stengiausi.

Galiausiai atėjo laikas judėti ir man į priekį. Išvykstu. Nes čia būti per sunku. Būti tose vietose, kur buvai su manimi, tapo nepakeliamai sunku. Galbūt ir nesuprasi, nes taip niekada ir nesupratai tų „banalių“ dalykų, bet taip tikrai yra.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Užgožusi savo pavydą aš lauksiu, kol su ja išsiskirsi“

Ačiū už išgalvotą tobulą ateitį kartu. Taip pat ačiū už netikėtus užklydimus į mano sapnus. Jie mane įkvėpdavo naujai dienai. Tikiu, dar ne kartą susitiksime sapne...

Šitas laiškas – tai padėka tau. Už viską. Būtent šią dieną noriu tau padėkoti už 812 dienų, kurias galėjau mylėti tave ir eiti į priekį tikėdama, jog kažkur manęs lauksi. Tikiu ir dabar, žinau – dar negreitai, bet tikiu, mes dar susitiksime, kad ir kiek tai užtruks.

Ačiū tau už tai, kad buvai tas žmogus, kurio akis pamačiusi, aš nustodavau mąstyti, ačiū, kad buvai tas, iš kurio buvo malonu išgirsti žodelį „poka“ (rus. iki)...

Ačiū tau už pamokymus, kartais stiprius moralus... Ačiū, už švelnius žodžius, už nuostabius prisilietimus ir už tobulus bučinius. Ačiū tau, nes buvai tas žmogus, kuris atstojo ir tėtį, ir brolį, ir draugą, ir mylimą žmogų. Buvai DAUG KAS viename.

Ačiū tau už tai, kad ir nebūdamas šalia, neleisdavai man pasiduoti, tavo dėka iš bet kurios gyvenimo duobės pakildavau ir eidavau į priekį, visada galvodama, kaip tokioje situacijoje pasielgtum tu arba ką man pasakytum tu...

Žinai, labiausiai noriu tau padėkoti už tai, kad leidai man pajusti tą nuostabų jausmą, kai svajonė virsta realybe. Juk tu tikrai buvai realus. Ačiū tau už netikėtas išvykas, už netikėtus apsilankymus. Ačiū už išgalvotą tobulą ateitį kartu. Taip pat ačiū už netikėtus užklydimus į mano sapnus. Jie mane įkvėpdavo naujai dienai. Tikiu, dar ne kartą susitiksime sapne...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs