Buvo šviesi rudens pradžia, sėdėjau Vilniaus senamiesčio lauko kavinėje, sriūbčiojau kavą ir nepakeldama galvos paišaliojau blonknote jausmus. Taip galėjau sėdėti ištisas valandas, kai žinojau, kad turiu laiko sau.
Bet tada nutiko tai, kas kuriam laikui atitraukė mane nuo savęs bei pastūmėjo pakelti akis ir pajusti pulsuojančią pasaulio širdį. Aš įsimylėjau.
Tą gilų žvilgsnį, proporcingas lūpas, vieną duobutę skruoste jam nusišypsojus.
Jis atsitūpė prie manęs, pasirėmė alkūne ant šlaunų ir sodriu balsu ėmė pasakoti, kokia aš graži. Apibūdino mano išorės detales taip su meile, taip nebanaliai, kad ilgam negalėjau atsitokėti ir atitraukti nuo jo akių. Vėliau mes ėmėm kalbėtis...
Tai nebuvo pokalbiai, panašūs į bet kuriuos ankstesnius mano pokalbius su vyrais – net negalėjau patikėti, kad su kuo nors apskritai taip galima kalbėtis – įsiklausant ir su tokiu įsitraukimu. Ir kai jis man ką nors pasakodavo, gaudydavau kiekvieną žodį, kiekvieną rankos mostą ar veido mimiką.
O kai kalbėdavau aš – pastebėdavau, kaip jis akim siurbia mane visą. Mes ėmėm vaikščioti į teatrą ar tiesiog vaikščioti, gerti vyną, kartu skaityti, kartu užmigti, kartu gaminti...
Per tą mėnesį laiko viskas vyko taip savaime, taip neįtikimai, taip, tarsi ne tik žiūrėčiau filmą ir į jį įsijausčiau, bet akimirkas, patirtas su juo, jaučiau visa savimi. Abu nujautėme, kad tai ilgai nesitęs, bet vis tiek tyliai mėgavomės kiekvienu momentu.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Jei mylite savo vaikiną, bet jis jus stipriai skaudina – bėkite“
Vieną vakarą, kai saulei leidžiantis sėdėjom balkone, jis niūria nuotaika užvedė kalbą apie žmogaus pareigą. Papasakojo apie savo buvusią moterį, gyvenančią kitame mieste, su kuria norėjo susilaukti vaiko, tačiau jiems vis nesisekė, ėmė daug pyktis, tolti ir išsiskyrė. O dabar – gavęs nuo jos žinią, jog ji laukiasi jo vaiko.
Pažintį su šiuo vyru, nors ir buvau jauna moteris, kuri, rodos, turėtų kovoti, aš priėmiau kaip duotybę: paleidau jį fiziškai, nesiplėšiau, ramiai palinkėjau viso ko geriausio. Galbūt todėl, kad mylėjau jį mums dar nesusitikus ir ta meilė buvo tokia aiški, kad net ir išsiskyrę, mes nebuvom išsiskyrę.
Mylėjau jį mums dar nesusitikus ir ta meilė buvo tokia aiški, kad net ir išsiskyrę, mes nebuvom išsiskyrę.
Po jo išvykimo kurį laiką jaučiau tą ryšį, jaučiau jį gyvenantį. Buvau laiminga. Metams bėgant supratau, kad santykiai su kitais vyrais man nesiseks, todėl pasinėriau į darbą – tapybą. Turėjau mažas jaukias dirbtuves, kuriose praleisdavau beveik visą savo laiką. Taip pat privačiai vaikus mokiau piešimo.
Kartais susitikdavau su draugais, kartais pasidarydavau atostogas ir tiesiog pakeliaudavau. Nesijaučiau vieniša, širdyje visad nešiojausi šiltą meilės kamuolėlį.
Buvo šviesi rudens pradžia, sėdėjau Vilniaus senamiesčio lauko kavinėje, sriūbčiojau kavą ir vis pakeldama galvą paišaliojau blonknote pulsuojančią pasaulio širdį. Prie manęs pribėgo maždaug dešimtmetis rudaplaukis berniukas, patapšnojo pirščiukais šlaunį ir paklausė, ką piešiu. Parodžiau, jis išsiviepė visais dantim patenkintas.
Ir... ta pasaulio širdis man į kulnus nusirito. Negalėjau patikėti tuo, ką matau – dešiniajame skruoste vieną duobutę. Ir tada pamačiau jį, pareinantį iš parduotuvės priešais.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Gaila, kad per daug greitai mane paleidai“
Padavęs berniukui ledus jis stovėjo kaip įbestas, žiūrėjom vienas į kitą tokiu supratingu žvilgsniu. Ir turbūt abu jautėmės lyg dar vakar kartu gėrę vyną.
Aklai puoliau į glėbį ir buvau stipriai apkabinta.
Dabar mes gyvenam trise. Į mano gyvenimą sugrįžo meilė, kuri niekada nebuvo išėjusi. Tiesiog kartais reikia luktelėti, kol ji atsitūps ir užsiriš batų raištelius.
Dėkojame istorijos autorei už pasakojimą ir dovanojame jai rankų priežiūros rinkinį „Gardener’s Hand Healer“ (prizo vertė – 33,50 eur.).
„Le Couvent des Minimes“ – veido, kūno ir plaukų priežiūros priemonės, pagamintos pietų Prancūzijoje. Šių produktų sukūrimą įkvėpė receptai, kuriuos daug metų naudojo ir tobulino Mane vienuolyno vienuolės ir pranciškonų misionieriai. Todėl šiuose produktuose rasite laiko patikrintus, natūralius ingredientus ir senuosius fitoterapijos ir aromaterapijos receptus.
Rinkinį sudaro:
- Rankų kremas „Gardener's Hand Healer“ 25 ir 75 ml buteliukai: turtinga formulė, papildyta 20% vertingu taukmedžių sviestu ir septyniais atrinktais natūraliais ingredientais. Ši intensyvi sudėtis atstato odos drėgmę, apsaugo, gydo suskilimus, lyg pirštinė apgaubia ir suteikia rankoms švelnumo ir glotnumo.
- Švelnus rankų šveitiklis „Gardener's Hand Healer“: švelnaus rankų šveitiklio formulė giliai valo, nesausina odos, dėl saldymedžio oda nuraminama, taukės ir varnalėšų ekstraktai ypatingai minkština, atstato ir ramina. Pemzos dalelės, riešutmedžio kevalai, abrikosų kauliukai šveičia odą. Rankos tampa švelnios ir švarios.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimi?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
