Kartais skausmą verta išlieti raštu, kad jis nesikauptų ir negraužtų iš vidaus...
Pateikiame jums tinklalapyje hufingtonpost.com publikuotą be galo jautrų Los Andžele gyvenančio Tommy Rileso laišką savo mirusiam sūnui:
Mielas sūnau,
Penktadienio vakarą turėjau galimybę tave palaikyti pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime. Tai buvo viena liūdniausių, labiausiai širdį draskančių ir tuo pačiu pati gražiausia akimirka mano gyvenime. Man buvo didžiulė garbė bent akimirką tave palaikyti.
Aš didžiuojuosi tavimi, sūnau. Ir nors tave mačiau tik akimirką, tu palikai didelę žymę mūsų šeimoje, ji išliks amžinai. Dėl tavęs dabar kur kas stipriau myliu savo žmoną, dėl tavęs jaučiu daug stipresnį ryšį su savo vaikais. Kai juos apkabinu, jaučiu tavo buvimą.
Su didžiuliu liūdesiu visuomet prisiminsiu skambutį iš ligoninės. Tuomet man skambino tavo mama, virpančiu balsu ji pasakė, kad tavęs netekome. Aš buvau namuose su tavo broliu ir seserim, ši žinia mane pribloškė. Tavo gyvybė nutrūko įpusėjus nėštumui, nors iš pradžių ir atrodė, kad viskas klojosi puikiai...
Aš stengiausi kiek įmanydamas paguosti tavo mamą telefonu, ir kai ji grįžo namo, abu gedėjome tavęs. Vis dėlto per daug liūdėti mums neleido vaikai, kurie vis prašė ir prašė užkandžių...
Dažniausiai aš laukiu penktadienių, bet tik ne to penktadienio. Ir nors įprastai penktadieniais aš nesiskutu, tąkart padariau išimtį, nes žinojau, kad tą dieną aš vienintelį kartą savo gyvenime turėsiu progą tave palaikyti. Privalėjau atrodyti kuo geriau.
Kai 8 ryto atvykome į ligoninę, buvo niūri ir drėgna diena – visai, kaip ir jausmas mano ir tavo mamos širdyje. Gydytojai tavo mamai davė vaistų, kad prasidėtų gimdymo procesas. Visas tas 10 valandų, kol vyko gimdymas, ji parodė tau visą savo meilę ir atsidavimą.
Beje, turėtum žinoti, kad tavo mama yra pats nuostabiausias ir gražiausias žmogus, kokį tik esu sutikęs. Aš esu be galo laimingas būdamas su ja ir galėdamas ją vadinti savo žmona.
Tu gimei penktadienio vakarą... Nors tavo gražų ir trapų kūnelį jau buvo apleidusi gyvybė, tu buvai kupinas meilės ir drąsos.
Pirmoji į rankas tave paėmė mama, tuomet atėjo mano eilė. Delnuose laikydamas savo antrąjį sūnų jaučiausi laimingas ir tuo pačiu visiškai sugniuždytas. Mes verkėme. Papasakojome tau apie tavo brolį ir seserį. Įsivaizdavome, kaip tu bėgiotum kur nors pievoje, visiškai laisvas, laimingas ir kupinas gyvybės. Mes tau padainavome dainą „Tyli naktis“ („Silent night“) ir sulig paskutiniais dainos žodžiais: „Miegok dangiškoje ramybėje“ supratome, kad laikas tau pasakyti „sudie“.
Su mumis tu buvai gerokai per trumpai, tačiau mes amžinai tave prisiminsime. Mes pavadinome tave Scotlandu, ir kai su tavo mama nukeliausime į Škotiją, ten nusivešime ir tavo pelenus. Paprastai su vaikais nekeliaujame (jie pernelyg pašėlę), tačiau tau mes norime parodyti šiek tiek pasaulio.
Mano mielasis Scoti... Aš ilgiuosi tavęs taip stipriai, kaip nieko kito nesiilgėjau. Mes tave mylime. Mes tave gerbiame. Tik dėl tavęs mes būsime daug geresni tėvai. Ačiū Tau.
Su meile, Tėtis
Galbūt norite pasidalinti savo istorija? Savo pasakojimus redakcijai siųskite elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt.
