Sprigė
Sprigės (lot. Impatiens) ne tik kad toleruoja pavėsį, joms jis yra būtinas. Šios gėlės nebus laimingos, augdamos saulėkaitoje. Sprigės yra tinkamos auginti po medžiais, kur jos gaus pakankamai filtruotos saulės šviesos, pavėsyje esančiuose balkonuose.
Tai vienmečiai augalai, kuriuos galima užsiauginti tiek iš sėklų, tiek parduotuvėse įsigyti jau išaugintų augaliukų. Jos taip pat nesunkiai įsišaknija iš nuskintų šakelių. Į lauką spriges išneškite pasibaigus šalnoms. Stebėkite, kad augalas gautų pakankamai vandens. Sausesnėmis dienomis dirvoje auginamas spriges būtina palaistyti. Nors šios gėlės mėgsta drėgmę, svarbu, kad žemė, kurioje jos auga, būtų laidi vandeniui.
Dirvoje paprastai problemų nebūna, o sodindamos į vazonėlius, galite į žemę įberti žvyro, perlito ar vermikulito. Pastarieji ne tik užtikrins žemės purumą, tačiau sulaikys drėgmę, kurią vėliau lėtai atiduos augalui, praturtins žemę mineralinėmis medžiagomis.
Nesodinkite sprigės į skurdžią žemę – ji mėgsta turtingą maistinėmis medžiagomis dirvožemį. Sprigę tręškite trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, pavasarį bei vasarą kas 1–2 savaites. Nuskabyti peržydėjusių žiedų nereikia.
Fuksija
Fuksijos (lot. Fuchsia hybrida) ne tik nuostabiai žydi, bet ir pasižymi veislių įvairove. Prieš rinkdamosi fuksiją, įvertinkite, kur ją auginsite – lauke dirvoje, pastatomame ar pakabinamame vazone, kadangi šio augalo krūmeliai būna svyrantys, pusiau svyrantys ir statūs. Svyrančias ir pusiau svyrančias gėles rinkitės sodinti tik į kabančius vazonėlius.
Nors fuksijos mėgsta drėgmę, jų geriau neperlaistyti, nuo per didelio vandens kiekio pradės pūti šaknys.
Fuksija paprastai auginama kaip vienmetė gėlė, nors gali peržiemoti laikoma vėsioje patalpoje.
Ji dauginama įšaknydinant šakeles. Iš sėklų jos taip pat gali būti auginamos, tačiau vargu ar pavyks jų rasti prekyboje. Mėgėjai šio augalo sėklų pasiima patys iš savo auginamų fuksijų, tačiau nauji augalėliai neišsaugo motininio augalo savybių.
Fuksijai reikalinga pavėsinga, tačiau ne ūksminga vieta, kurioje augalas gautų pakankamai filtruotos saulės šviesos ir nebūtų sausa. Saulėtoje, karštoje, sausoje vietoje augalas nusilps, nekraus žiedų, apniks kenkėjai. Nors fuksijos mėgsta drėgmę, jų geriau neperlaistyti, nuo per didelio vandens kiekio pradės pūti šaknys. Tręškite šį augalą žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 1–2 savaites, tačiau į vasaros pabaigą tręšimą mažinkite, kadangi fuksijos pradeda ruoštis žiemai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sukulentai – idealūs augalai nerūpestingiems šeimininkams
Neužmirštuolė
Neužmirštuolė (lot. Myosotis) yra turbūt viena geriausiai tinkamų gėlių norinčioms suteikti spalvų krūmynuose ar įvairiausiuose drėgnuose, ūksminguose užkampiuose. Jos būna ne tik mėlynos, bet ir baltos ar rausvos spalvos žiedeliais.
Neužmirštuolės mėgsta pavėsingas, drėgnas vietas, nors gali prisitaikyti ir prie saulėkaitos. Auginant sausoje vietoje teks pasirūpinti laistymu. Šios gėlytės auginamos iš sėklų, veliau lengvai užsisėja pačios ir nereikalauja jokios priežiūros. Jei norite, kad neužmirštuolės plisdamos neužimtų kitų gėlių vietos, auginkite jas tenai, kur kitiems augalams augti yra per daug drėgmės, tarp krūmų, medžių, tankmėse ar prie vandens telkinių, kitu atveju teks šias gėlytes retinti.
Gumbinė begonija
Gumbinė begonija (lot. Begonia x tuberhybrida) yra dar viena gėlė, kuri žydės ir pavėsingoje vietoje. Visgi per daug tamsi, ūksminga vieta begonijoms netinka. Begonija dauginama gumbais, įšaknydinant šakeles arba sėklomis. Tai vienmetis augalas, kurio gumbus rudenį reikia iškasti, išdžiovinti ir sandėliuoti patalpose, kuriose žiemą laikosi apie 5 laipsnių temperatūra. Palikti žemėje gumbai per žiemą žus.
Gumbus patalpose galima sodinti į žemę jau vasario mėnesį. Praėjus šalnoms gėlės išimamos iš talpų, kuriose augo, ir sodinamos lauke ar išnešamos į balkoną. Begonijų priežiūra nesudėtinga. Jos mėgsta kompostinę žemę, kuri turi būti nuolat drėgna, tačiau nepermirkusi. Nužydėjusius žiedus nuskabykite, taip paskatinsite tolimesnį žydėjimą. Saulėtoje vietoje pietų pusėje begonijų geriau neauginti. Karštą vasarą per daug saulės susilpnins augalą, jis taps imlus ligoms, kenkėjams.
Medetka
Medetka (Lot. Calendula officinalis) yra gerai žinomas vaistinis augalas kuris gali būti puikus pasirinkimas vietose su mažai tiesioginės saulės ir prastesne dirva. Nors saulėkaitoje ši gėlė žydės gausiau, pavėsyje ji taip pat neskurs.
Tai vienmetė sėklomis dauginama gėlė, kuri užsisėja pati ir kitais metais gausiai sudygsta.
Medetka lengvai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų, yra nereikli, tačiau dirva, kurioje auginamos medetkos, turi būti įdirbta. Itin skurdžią dirvą galima praturtinti mėšlu ar kompostine žeme. Tai vienmetė sėklomis dauginama gėlė, kuri užsisėja pati ir kitais metais gausiai sudygsta. Medetka nereikalauja jokios priežiūros, tik rekomenduojama nuskabyti nužydėjusius medetkų žiedus, taip paskatinant žydėjimą. Gamtoje galima rasti sulaukėjusių medetkų, kas rodo šių gėlių atsparumą ir nereiklumą. Soduose auginama ir medetkų itin gražiais pilnaviduriais žiedais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nereiklūs kambariniai augalai, kurie išgyvens net ir tamsiausiame namų kampe
Plačialapė brunera
Brunera (lot. Brunnera macrophylla ) nėra balkonams tinkamas augalas, tačiau puikiai tinka apželdinti pavėsingoms, drėgnoms vietoms, po medžiais, aplink vandens telkinių pakraščius. Brunera gali toleruoti ir saulėkaitą, jei yra pakankamai drėgmės, tačiau margalapių brunerų labai nuo karštos saulės apdega, praranda dekoratyvumą.
Šis daugiametis augalas pražysta jau balandžio mėnesį mėlynais, neužmirštuoles primenančiais žiedais. Kadangi yra išvesta nemažai dekoratyvių brunerų veislių, peržydėjusios jos toliau puošia aplinką dideliais, margais lapais. Brunera dauginama dalijant kerą, atžalomis. Gali būti dauginama ir sėklomis, tačiau Lietuvoje jų nesubrandina. Peržiemoja gerai, nors dekoratyvias veisles geriau žiemai apdengti, mulčiuoti, jei žiema pasitaikytų itin šalta.
Hortenzija
Hortenzija (lot. Hydrange) – puikus šiaurinės pusės akcentas. Šis medėjantis krūmas pražysta didžiuliais, apvaliais žiedynais. Lietuvoje geriausiai žinoma šviesioji, baltai žydinti hortenzija, kuri nėra reikli augimo sąlygoms ir žydi ant pirmamečių ūglių, tad nereikia rūpintis viršutinės augalo dalies nušalimu.
Dabar prekyboje galima rasti ir hortenzijų rožiniais ar mėlynais žiedais. Jos žydi ant antramečių ūglių, taigi lauke auginamos spalvingos hortenzijos žydės tik po šiltesnių žiemų. Tokias hortenzijas geriau auginti vazonuose, o žiemai išnešti į vėsią patalpą žiemojimui. Hortenzija dauginama auginiais. Ji mėgsta trąšią, nekalkingą dirvą. Gali augti rūgščioje žemėje, tačiau geriau žydės neutralioje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kambarinių augalų tręšimas: kaip nuspėti, kokių medžiagų jiems trūksta
Parengė Silvija Mažuolienė
