Ar tikrai namai – tokia jau saugi sveikatai tvirtovė?
Naršydami interneto platybėse žmonės vis dažniau susiduria su informacija apie ekologiškas medžiagas, tad dažnam natūraliai kyla klausimas, kas per medžiagos mus supa, iš ko jos pagamintos.
O atradimai, švelniai tariant, nustebina.
Kai perskaitai, jog betonas, iš kurio sulipdyta didžioji dalis namų, į aplinką nuolat skleidžia tokias medžiagas kaip nikelis, etilbenzolas, chromas bei kitas, kurios įvairiausiai veikia žmogaus sveikatą, tampa neramu. Pavyzdžiui, nikelis pasižymi stipriu gonado-, nefro – ir neurotoksiškumu, neginčijamas ir jo kancerogeninis ir kumuliatyvinis poveikis. Manoma, kad pakitęs nikelio kiekis gali būti miokardito, plaučių ligų, odos uždegimų ir alerginių reakcijų, pykinimų priežastimi.
Taip pat ir chromui būdingos panašios savybės – nefro – ir neurotoksinės, kancerogeninės, kumuliatyvinės. Jis gali būti plaučių, skrandžio, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies raumens distrofijos, policetemijos, mažakraujystės, odos alerginių reakcijų ir daugelio kitų negalavimų priežastimi.
Etilbenzolas sukelia nuovargį, mieguistumą, stiprius galvos skausmus, koordinacijos sutrikimus, rimtas kepenų, kraujo ligas, piktybinius auglius. O štai vaikščioti ant laminato basomis nepatariama, nes tiesiai per pėdų odą į organizmą patenka kenksmingos medžiagos (laminato gamyboje naudojama melamino derva, jame aptinkama ir tokia medžiaga kaip formaldehidas, žinomas kaip kancerogenas; jis taip pat sukelia alerginį ir kontaktinį dermatitus, stipriai erzina odą, nuo jo gali prasidėti chroniški galvos skausmai bei pasireikšti nuovargis ir pan.). Ir tai tik keli pavyzdžiai.
Kyla natūralus noras patiems gyventi bei savus vaikus auginti švarioje aplinkoje, švariuose namuose. Tad pradedama mąstyti, domėtis, rinktis ekologiškas medžiagas saviems namams sukurti.
Žinoma, ekologijos supratimas kiekvieno žmogaus skirtingas: vieniems tai –švarių medžiagų sienos bei stogas, kiti permąsto kiekvieną namo detalę ir stengiasi tai išpildyti nuo – iki. Tad renkamasi kuo mažiau betono, plastiko gaminių (dažnai stengiamasi išvis išvengti), natūralių medžiagų sienos, stogas, langai, vidaus apdaila, ekologiški dažai, alyvos, natūralios medienos, dažnai rankų darbo, baldai.
Architekto žvilgsnis
„Pastebiu, kad ekologiškumo faktorius namus besistatantiems žmonėms darosi vis svarbesnis, ir tokių statybų skaičius didėja geometrine progresija“, – sako architektas.
Ir ši priežastis ne vienintelė, kalbintasis architektas vardina ir kitas:
„Aš dažnai klausiu žmonių, kodėl jie renkasi alternatyvius metodus ir medžiagas. Atsakymų būna visokių: nenorim kenkti gamtai, norim švaraus, nenuodingo namo sau arba norim vaikus auginti sveikame, švariame name.
Taip pat svarbus veiksnys dažnai būna, kad žmonės nori beveik nuo A iki Z pasistatyti patys, dalyvauti procese. Matyt, savotiškas natūralumo, paprastumo poreikis, kai statoma iš medžiagos, tarkim, šiaudų, kuriuos kažkas užaugino netoliese lauke, tinkuojama moliu, iškastu kažkur netoli. Suprantama, kas ir iš ko pagaminta, pavyzdžiui, nendrių ar skiedrų stogai.
Juos dažniausiai dengia ne patys statytojai (ang. selfbuilder), tačiau pačios medžiagos aiškiai suprantamos – iš kur ir kaip atkeliauja į statybų aikštelę, jose nėra neaiškių cheminių medžiagų, kaip kokiose plastikinėse dailylentėse ar dar kažkokiame nežinia kieno, kur ir iš ko pagamintame blokelyje, tinko mišinyje ar kokiame kitame gaminyje.“
Taip pat skaitykite: Pasteliniai pokštai Žvėryne: pasidairykite po dizainerių sukurtą būstą
Žinoma, statyboms naudojant atsinaujinančias žaliavas, minimaliai transportuojant, rūpinamasi ir gamta, sava aplinka.
„Be to, namai Lietuvoje labai sparčiai mažėja. Ne kartą susidūriau, kad užsakovai planuoja statytis net mažesnius nei 80 kv. m namus. Namams iki 80 kv. m taikoma supaprastinta derinimo tvarka, bet žmonės neretai nesiekia „įsisavinti“ visų tų 80 kvadratų – pasitaiko šiaudinukų 30-50-60 kv. m dydžio“, – patirtimi dalijasi architektas D.Jurevičius.
Taigi mažesnis būstas teigiamai atsiliepia aplinkai, mažiau sunaudojama statybinių medžiagų, pradėjus gyventi, mažiau naudojama kuro namo šildymui.
Beje, verta paminėti, kad be ekologiškumo, karkasinis su šiaudų užpildu namas pasižymi ir kitomis teigiamomis savybėmis, kaip kad ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai bei puiki šiluminė varža, ką patvirtina tiek mokslininkų tyrimai, tiek žmonių patirtis.
Vienos šeimos istorija
Savo patirtimi dalinasi Raimondas Bružas su šeima įsikūręs Krunų ekogyvenvietėje.
– Namą statėte savomis rankomis, kokios buvo tokio pasirinkimo priežastys?
– Namą nusprendžiau statytis dėl kelių priežasčių: viena filosofinė, kita praktinė. Gamtoje matau paukščius ir gyvūnus, sukančius, lipdančius ir rausiančius sau namus. Ir jie nesamdo rangovo šiai užduočiai. Tikiu, kad po rafinuotu žmogaus fasadu slypi intuityvus noras lipdyti savo lizdą savomis rankomis.
Vieni atmeta tokią užduotį dėl įsivaizduojamo žinių bei laiko trūkumo, kitiems, nemažai uždirbantiems, tinkamiau atrodo samdyti specialistus. Bet turbūt daugeliui būna akimirkų, kai svarstoma įdarbinti savo rankas ne vien šaukšto kilnojimui ar klaviatūros minkymui.
– Nuo ko prasideda namo statybos?
– Man pasisekė, kad, baigęs mokyklą, neįstojau ten kur norėjau, ir teko stoti į statybą. Tad šitoje vietoje turėjau šiokį tokį, bent teorinį, pranašumą prieš kitus, kurie svarsto savo būstą ręsti savomis rankomis.
Tuo metu, kai mūsų šeima nusprendė statyti būstą, turimų pinigų samdant rangovus būtų užtekę tik mažam sodo nameliui, o potencialaus šeimos statybininko (manęs) žinios buvo fragmentuotos ir nenuoseklios. Turėjom tik stiprų intuityvų norą statyti savo namuką. Tad griebiausi kastuvo.
Gamtoje matau paukščius ir gyvūnus, sukančius, lipdančius ir rausiančius sau namus. Ir jie nesamdo rangovo šiai užduočiai.
Namuko eskizų piešimui skyrėme apie metus. Turėjome pakankamai laiko pasiruošimui. Anksčiau galimybės pradėti statybas nebuvo. O užpakalis degė. Ypač man.
Dabar, praėjus beveik ketveriems metams, manau, kad svarbiausias dalykas, nuo ko reikėtų pradėti savo namo statybą, – tinkamas pasiruošimas. Ir tik kiekvienas individualiai gali sau pasakyti, kada jau tinkamai pasiruošta. Mano nuomone, tinkamas psichologinis pasiruošimas atsiranda tada, kai 80–90 proc. minčių sudaro mintys apie namo statybą. Tada galima griebtis praktinio įgyvendinimo (ruošti projektą, dėliotis statybos etapus ir pan.).
– Kaip įvertintumėt, ar sudėtingos tokio tipo statybos? Kokie jų ypatumai?
– Kalbant apie šiaudinio namo statybos sudėtingumą, manau, sudėtingiau būtų kelnes per galvą užsivilkti. Nors tokio tipo statyba yra šiek tiek specifinė, jai galioja tie patys medinės karkasinės statybos principai. Skirtumas tik toks, kad statant reikia įvertinti sienų užpildo (šiaudų) specifiką.
Paprastai, šiltinant šiaudų ryšuliais, reikalingas vidinis karkasas – pagal ryšulio ilgį sumontuoti apkrovas laikantys statramsčiai, ryšulių suspaudimo, tvirtinimo bei paruošimo tinkavimui išmanymas bei šiek tiek improvizacijos.
Skyrus pakankamai laiko pasiruošimui, visos – iš pradžių teorinės, o paskui ir praktinės – tokios statybos paslaptys tikrai įveikiamos ir ne diplomuotiems statybininkams.
Taip pat skaitykite: Baltas minimalizmas 250 kv. metrų namo erdvėje
Mūsų kaimynystėje gyvena buvęs kūno kultūros mokytojas, o dabar šokių bei masažo specialistas su šeima. Jie statosi šiaudinį namą. Namas be jokių esminių techninių klaidų sėkmingai kyla. Bet kokiu atveju, neturintiems statybininko išsilavinimo labai rekomenduočiau pastudijuoti karkasinio medinio namo statybos ypatumus ir apkrovų pasiskirstymą tokio tipo statiniuose.
– Kokias medžiagas pasirinkote statyboms?
– Tenka aplankyti nemažai statomų ar jau pastatytų šiaudinių namų. Skiriasi statytojų filosofija, praktinės galimybės bei charakteris. Medžiagų panaudojimo prasme, funkcionalumui pasiekti šiaudinio namo statyboje įmanoma naudoti visas tradicines statybines medžiagas ir jas kombinuoti.
Estetiniu požiūriu bei intuityvia gyvenamos vietos suvokimo prasme, statant šiaudinį namą norisi naudoti kuo natūralesnes medžiagas. Akmuo, šiaudai, medis, nendrės ir molis gražiau atrodo be plastikinių, grubaus apdorojimo metalinių, bituminių ir kitų naftos produktų detalių. Tiesiog taip yra. Dauguma šiaudinių namų statytojų man paantrintų.
– Įprastinės statybinės medžiagos nė nekvepia ekologiškumu. Ar sunku atrasti joms ekologiškus pakaitalus?
– Statant ekologiniu požiūriu tvaresnį namą, alternatyvų tradicinėms statybinėms medžiagoms su žiburiu ieškoti nereikia. Akmuo gali būti natūralios formos, gali būti skaldytas, formuotas, šlifuotas ar kitaip apdorotas. Tačiau jis vis dar akmuo.
Molis gali būti natūralus, degtas, keraminių plytų, blokų bei apdailos plytelių pavidalu. Ir jei jis neatskiestas gamtai ir žmogui nedraugiškomis cheminėmis medžiagomis, jis vis dar molis. Ką kalbėti apie medienos apdirbimo galimybes ir panaudojimą. Atidžiai išsirinkus tokias statybines medžiagas ir įvertinus jų sudėtį, jas puikiai galima panaudoti statant ekologišką, sveiką ir gražų būstą.
– Kiek reikia santaupų pradžiai? Ar galėtumėt įvardinti, kiek maždaug kainuoja pasistatyti namą?
– Nors šis mitas po truputį nyksta, prie jo nykimo prisidėsiu ir aš sakydamas, kad šiaudinis namas nėra pigesnis nei tipinis medinis karkasinis namas, apšiltintas įvairia vata ar puta. Neretai ir brangesnis.
Išlaidos mūsų namo statybai sudarė apie 400 eur/kv. m su pilna apdaila. Apie 90 proc. darbų atlikome patys. Medžiagas rinkomės ir pirkome taip pat patys.
Kokybiško šiaudinio namo su laikančiuoju mediniu karkasu statyboje išlieka visi karkasinės medinės statybos elementai plius papildomos išlaidos montuojant vidinį karkasą. Taip pat žymiai padidėja laiko sąnaudos dedant šiaudus į sieną nei, tarkim, akmens ar kitokios vatos. Palyginti su kitomis šiltinimo medžiagomis, šiaudų kaina žemesnė, tačiau padidėjusios laiko sąnaudos kokybiškam šiaudų sudėjimui į sieną eliminuoja realią finansinę naudą šiltinant šiaudais. Aišku, tokia prielaida galioja tik samdant darbo jėgą. Statant pačiam, šitame statybos etape sutaupyti tikrai galima.
Šiaudinio namo, kaip ir kitų tipų namų kaina priklauso nuo kelių faktorių – pasirinkto statybos būdo (rangos ar ūkio), projekto sudėtingumo, medžiagų, įrangos bei statinio estetinių kokybės reikalavimų bei užsakovo sumanumo ir noro dalyvauti statybos procese.
Statant ūkio būdu, turint nesudėtingą projektą, nekeliant ypatingų apdailos bei įrangos reikalavimų bei didžiąją dalį statybos darbų darant pačiam, kokybiško šiaudinio namo kaina gali sutilpti į 400–450 eur/kv. m su pilna apdaila. Keičiantis minėtiems faktoriams, keičiasi ir kaina.
Išlaidos mūsų namo statybai sudarė apie 400 eur/kv. m su pilna apdaila. Apie 90 proc. darbų atlikome patys. Medžiagas rinkomės ir pirkome taip pat patys. Gan nesudėtingas pačių ruoštas projektas. Statomas naujai suprojektuotoje ūkininko sodyboje.
Statant savo rankomis ir pakankamai neintensyviai, statybos užtruko apie trejus metus. Namas 75 kv. m, tad nereikalingas leidimas statybai, o mūsų atveju, statant ne miesto teritorijoje, nereikalingas ir projektas bei rašytinis pritarimas jam.
Jei tektų vėl iš naujo statyti namą sau, taip pat kaip ir tuomet, taip ir dabar vėl to imčiausi.
Architekto Daliaus Jurevičiaus pastebėjimas:
„Tokius namus dažnai projektuoti imasi architektai (arba tik „išima“ leidimus statybai), kurie nėra buvę ar net matę šiaudinių, plaušmolinių ar panašių pastatų, todėl visiškai neįvertina statybos ir projektavimo ypatumų, projektuoja, lyg jie būtų skirti iš plytų mūryti ar įprasti karkasiniai. Tada būna daug vargo juos pastatyti, statybų terminai ištįsta į begalybę, kaina išauga n kartų ir t. t.“.
