Stebuklingas obuolių pyrago efektas
Viena Amerikos namų šeimininkė rado tiesiog stebuklingai paprastą receptą, kaip susitaikyti su šeima. Moteris prisipažino esanti gana ūmaus būdo, tad aiškindamasi santykius su vaikais ir vyru, retkarčiais nesusivaldydavo ir sukeldavo audringą barnį. Tačiau pykčio ir nusivylimo kupina namų atmosfera ją visada labai slėgdavo. Kartą toji moteris sugalvojo iškepti susitaikymo pyragą. Patį paprasčiausią – su obuoliais ir cinamonu.
Ir šis pyragas suveikė tiesiog stebuklingai. Valgydama pyragą šeima kaipmat susitaikė, atsiprašė vieni kitų ir gražiai išsiaiškino visus nesutarimus. Nuo tada moteris šį metodą taiko nuolat. Jei tik pribręsta rimtas konfliktas, ji skuba kepti obuolių pyragą. Sako, nuo tada jos šeima pradėjo bendrauti kur kas nuoširdžiau ir šilčiau, išmoko vieni kitus išklausyti.
Savo receptą ši namų šeimininkė pasiūlė ir draugėms. Sako, kad joms taip pat puikiai padeda. Pamėginkite taikos pyragą iškepti ir jūs. Nebūtinai obuolių. O štai cinamono vertėtų įdėti – yra nustatyta, šis kvapnus prieskonis veikia lyg vaistas nuo streso: atpalaiduoja, ramina, gerina nuotaiką ir teikia pasitenkinimo. Skanaus!
Laimingos šeimos mini gidas
Psichologų pastebėta, kad daugelio porų, kurios kreipiasi pagalbos dėl byrančios santuokos, nelaimių priežastis dažniausiai būna kokia nors visai nereikšminga ar net juokinga smulkmena. Kaip sakoma, didelė griūtis prasideda nuo mažo akmenėlio… Sąžiningai pasvarstykite (pirmiausia pati sau), kodėl tuokėtės ir ko tikitės iš savo santuokos. Paskui pasikalbėkite apie tai su partneriu. Nenustebkite, jei jūsų lūkesčiai nesutaps, – tai visiškai normalu. Štai čia ir slypi santuokos esmė – gebėjimas toleruoti kito žmogaus požiūrį. Tik tai įsisąmoninusi, galėsite pradėti galvoti apie
laimingą šeimą…
► Priimkite mylimąjį tokį, koks yra. Jei jau prieš tuokdamasi pastebite kokį nors išrinktojo trūkumą, su kuriuo nieku gyvu negalėsite susitaikyti, nesitikėkite, kad jis išnyks. Daugelis moterų klysta manydamos: nieko tokio, aš jį išauklėsiu. Nė neturėkite tokių iliuzijų! Be to, niekas jums nesuteikė tokios teisės. Pasakykite nuoširdžiai, ar pati norėtumėte, kad partneris jus auklėtų ir keistų? O gal trokštate, kad priimtų tokią, kokia esate, ir suprastų? Sąžiningai atsakius į šį klausimą, viskas taps paprasta ir aišku…
► Atsargiau kritikuokite! Jei atidžiau pasektumėte savo elgesį, greičiausiai pastebėtumėte, kad bendraudami nemažai laiko išeikvojame beprasmei kritikai: „Kaip kvailai apsikirpai!“, „Tu visai neturi skonio“, „Esi tinginys, apsileidėlis…“ ir pan. Tikrai tikite tuo, ką sakote?
Tada paklauskite savęs, kokia pati esate, jei gyvenate su tokiu niekam tikusiu žmogumi. Juk ne veltui sakoma: žmonės būna vienas kito verti. Prisipažinkite – iš tikrųjų nė nemanote, kad jūsų išrinktasis toks blogas. Tiesiog kritika neretai tampa savotišku būdu išsireikalauti dėmesio ar pasijusti šeimos valdove. Tik šiuo atveju nepamirškite, kad kaip šauksite, taip ir atsilieps...
► Nenurodinėkite. Niekas nemėgsta, kai kažkas nurodinėja ar aiškina, ką ir kaip daryti. Užtat patiems nurodinėti taip smagu!.. Esate tikra, kad tik jūs geriausiai žinote, kur turi stovėti batai, kokios spalvos išrinktasis turi vilktis megztinį, kada ir kaip jis privalo padaryti vieną ar kitą dalyką? Įdomu, iš kur atsiradote tokia visažinė?.. Net jei baigėte policijos akademiją, niekas jums nesuteikė išskirtinės teisės namie „reguliuoti eismą“. Verčiau rūpinkitės savimi ir būkite rami – kiti taip pat sugebės savimi pasirūpinti. Tokiu būdu ne tik išvengsite niekam nenaudingo konflikto, bet ir sutaupysite vieną kitą nervų ląstelę.
► Domėkitės išrinktuoju. Vienas didžiausių santuokos žudikų – egoizmas ir trumparegiškumas. Visi norime būti išklausyti, paguosti, paglostyti, bet patys neskubame atsilyginti tuo pačiu. Atminkite, santuoka – ne žaidimas į vienus vartus. Kai išmoksite vienas kito klausytis, neliks daugybės nuoskaudų ir kaltinimų, kaip antai „Jis manęs nesupranta, nevertina“ ir pan.
► Pripažinkite savo klaidas. Žmogaus prigimtis tokia, kad kito akyje ir menkiausią krislą pastebime, o savoje nė dramblio nematome. Būkime atviros – neklystančių žmonių nebūna. Ypač šeimoje, kur tenka spręsti daugybę įvairių buities, vaikų auklėjimo ir kitų klausimų. Klaidas galima atleisti. Tik... su sąlyga, kad klystantysis jas pripažįsta. Tačiau tai ne taip lengva. Užuot pasakiusi, rodos, tokią paprastutę frazę: „Atleisk, buvau neteisi“, ginčijamės, įrodinėjame savo „tiesą“. Raskite jėgų prisipažinti klydusi, tada ir kitiems bus lengviau atleisti. Pamatysite, palengvės.
Apie šeimos etiketą
Daugelis žmonių mano, kad sutuoktinis yra beveik asmeninė nuosavybė, tad bendraujant su juo nereikia laikytis jokio etiketo. Be abejo, šeiminis etiketas mažiausiai įpareigojantis. Ko gero, būtų net juokinga, jei vienas į kitą kreiptumėtės „jūs“ ir bučiuotumėtės tik į skruostus. Vis dėlto nesišaipykite, vieno kito etiketo niuanso esama.
♦ Gerbkite artimųjų privatumą. Skaityti partnerio ar vaikų asmeninius laiškus, dienoraštį, elektronines ar trumpąsias žinutes – didelis netaktas. Nebent dėl kokių nors pateisinamų priežasčių tapote sekle Morka (pvz., turite rimtų įtarimų, kad vaikas pradėjo vartoti narkotikus arba vyras turi meilužę ir pan.).
♦ Išrinktajam jokiu būdu nepradėkite pasakoti, kaip mylėdavotės su savo buvusiaisiais. Arba dar blogiau nepradėkite jo su jais lyginti. Save gerbiančiai moteriai tai žema.
♦ Būkite atidi lovoje. Mylėdamasi netaukškite niekų ir juo labiau nespręskite buities problemų.
♦ Nesibarkite su vyru ir vaikais viešose vietose ar draugų kompanijoje – tai išties garbės jums kaip asmenybei nedaro. Jei turite kokių nors pretenzijų, kurias jaučiate turinti išsakyti čia ir dabar, nusiveskite artimuosius į atokią vietą ir tyliai, ramiai pasakykite.
Vaikus reikia tiesiog mylėti
Šeima - ne tik vyras ir moteris. Ko gero, daugiausiai visokių nesutarimų šeimose yra susiję su vaikais. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, apie tai, kad vaikai neranda kalbos su savo tėvais, jaučiasi vieniši. Per krūvas darbų gimdytojai tiesiog pamiršta ar jau nebeturi jėgų skirti jiems pakankamai dėmesio. O paskui stebisi, kad vaikai auga ne tokie, kokių jiems norėtųsi – o neklaužados, anarchistai, priešgyniautojai. Kai konfliktai pasidaro nebepakenčiami, gimdytojai galiausiai susirūpina, kad su jų vaiku kažkas ne taip – pradeda domėtis specialiomis auklėjimo metodikomis, tampo atžalą pas psichologus. Tačiau dažnai tai negelbsti. Netgi atvirkščiai, santykius stumia į dar didesnę prarają. O iš tiesų, kad vaikai augtų geri ir laimingi, kad neprarastų kontakto su pačiais artimiausiais žmonėmis – tėvais, reikia visai nedaug – tiesiog juos nuoširdžiai mylėti ir skirti bent šiek tiek nuoširdaus dėmesio.
Ką galite padaryti?
► Rodyti dėmesį visai nereiškia, kad turite su vaiku veikti kažką ypatinga ar pirkti jam brangius daiktus. Pakaks to, kad nuoširdžiai domėsitės jo reikalais ir mažais rūpestėliais. Nuolat kalbėkitės su atžala, išklausykite, paaiškinkite, atsakykite į rūpimus klausimus.
► Dažniau organizuokite šeimos iškylas, keliones. Ir visai nesvarbu, kur išsiruošite, į tolimą šalį ar į netoli namų žaliuojantį mišką. Svarbiausia, kad esate kartu ir mėgaujatės bendra šeimos draugija.
► Puoselėti šiltus ir artimus santykius su atžalomis padeda ir bendra kūryba. Drauge konstruokite, pieškite, gaminkite rankdarbius, kepkite pyragą ir neabejotinai būsite pati geriausia pasaulyje mama!
