 |
| G. Žilinsko nuotr./Kvapų kultūros specialistė Laimė Kiškūnė |
Kvapų kultūros ir terapijos specialistė Laimė Kiškūnė teigia, kad kvapams skiriame per mažai reikšmės – o juk jie visada yra informatyvūs.
- Ar dažnai sutinkate neįprastai kvepiančių žmonių?
- Dabar kvapų pasirinkimas itin didelis, ir kai kurie žmonės pabandę labiau pamėgsta ne sintetinius, o natūralius kvepalus, ne madingus, kuriais kvepia kas penktas asmuo, o nišinius. Ne taip retai gatvėje sutinku žmogų, kuris kvepia taip ypatingai, kad net norisi atsisukti. Ypač Vilniuje pamažu atsiranda savitai kvepiančių ponių. Kai kurios jų, lankiusios mūsų „Kvapų namų“ kvapų maišymo kursus, žino, kaip pasigaminti kvepalus, kokios jų sudėtinės dalys ir kaip jos dera. Jei lavini uoslę, uostai įvairiausius kvapus, gauni gausybę informacijos, kuri kartais keičia mūsų supratimą apie pasaulį. Galima susikurti kvapą, primenantį vaikystę, mamos kvepalus, žadinančius nostalgiškus prisiminimus. Tokie asmeniniai kvepalai, saugantys akimirkų grožį, yra lyg originalus meno kūrinys.
- Manote, kad uoslę galima išlavinti?
- Pasak kai kurių mokslininkų, žmogus, tiek lavindamas, tiek nelavindamas uoslės, iš kvapų mišinio tesugebės išskirti tik 3–4 kvapus. Bet juk klausydamiesi simfoninio orkestro koncerto, tai pat paprastai neišskiriame atskirų instrumentų partijų. Svarbu, kad sugebame girdėti, įsijausti į muziką, ją interpretuoti. Taip ir su kvapais. Uoslės lavinimas nėra vien siekis mokytis atskirti šimtus kvapų niuansų. Tai gebėjimas užuosti aplinką ir bandymas suprasti kvapų „kalbą“, gauti iš jų informacijos. Be to, tai ir gyvenimo kokybės klausimas: kai žmogus sugeba atskirti sintetinį kvapą nuo natūralaus, kokybišką nuo prasto.
- Moterys skrupulingai renkasi kvepalus, bet dažnai nekreipia dėmesio, ar kvepia (ir kuo?) jų namai ar darbo aplinka.
- O taip! Pavyzdžiui, užeini į kokį nors biurą ir užuodi pripelijusių stalčių, apgedusių sumuštinių kvapą... Todėl vis daugiau kalbame apie namų kvapus.
Nėra erdvės be kvapo. Tam tikrą tos erdvės dizainą galima kurti ir kvapu.
- Siūlote štai tokį įdomų „Jaukaus kambario“ kvapą: 2 lašai bergamočių + 3 lašai citrinų + 2 lašai pelargonijų + 5 lašai muskatinių šalavijų + 1 lašas cinamono eterinių aliejų + 50 ml vandens. Kaip namams išsirinkti kvapų mišinį?
- Nėra erdvės be kvapo. Tam tikrą tos erdvės dizainą galima kurti ir kvapu. Keista, bet nematoma aplinkos dalis mus veikia labiau nei matoma. Kartais labai prabangiuose namuose nebūna jauku dėl tam tikro kvapo, kurį sunku užuosti, bet jį fiksuoja mūsų pasąmonė. Kai uoslė labiau išlavinta, užuodi beveik viską: ir apgedusių produktų ir nelabai švarių skalbinių kvapą... Gali nė neprisiminti dailių parketų, žaižaruojančių sietynų, senovinių baldų ar prašmatnių kilimų, bet į atmintį tarsi įstringa prisiminimas apie kvapą. Kartais, tik įėjus į kieno nors namus, prieškambaryje nosį riečia kojų prakaitu dvokiančių batų ar tualeto oro gaiviklio kvapas. „Kvapų namuose“ dirba itin talentingos mano kolegės, kurios pačios interjerams kuria kvapų mišinius, tačiau mano patarimas būtų toks – reikia uostyti ir rinktis. Savaitgaliais pas mus užsuka šeimos su vaikais: jie drauge uosto, renkasi kvapą, dalijasi įspūdžiais.
- Kokie kvapai populiariausi?
- Priklauso nuo sezono. Artėjant žiemai, labai populiarūs japoniniai laureniai, prieš šv. Kalėdas žmonėms norisi jaukių prieskonių kvapų: cinamonų, kardamonų, gvazdikėlių iš Šri Lankos. Vaikams labai patinka vanilės, šlamučių, rožių, japoninių mandarinų juzu (kurie kvepia ledinukais) kvapai. Jie labai įdomiai juos renkasi, nes neturi jokių išankstinių nuostatų.
- Atėjus peršalimo ligų sezonui, turbūt namie naudinga profilaktiškai kvapais apsisaugoti ir nuo virusų?
- Tam ypač tiktų kokybiški eukaliptų, mirtų, kėnių, eglių, dervinių čiobrelių, ypač pajūrinių pušų eteriniai aliejai, kurie puikiai valo ir grynina orą.
- O kuo kvepia jūsų namai ir jūs pati?
- Labai įvairiai. Vakarais kvepia manimi – juk grįžtu iš darbo, kuriame esu apsupta kvapų, patinka juos bandyti, uostyti. Kvapus labai mėgsta ir mano vaikai, ypač gerus smilkalus. Kadangi jie juos nuolat smilko, dažniausiai, grįžusi namo, randu po kambarius plevenantį aromatinį jų debesėlį. Labai mėgstu švarą ir švaros kvapą. Vakare mėgstu užlašinti juodųjų eglių, kėnių ir bergamočių eterinio aliejaus lašelių ant garintuvės ir mėgautis tuo kvapu. Jei neturite garintuvės, galima eterinio aliejaus užlašinti ant vatos gabalėlio ar medžiagos skiautelės ir padėti ant radiatoriaus. Jei noriu daugiau pabendrauti su vaikais, renkuosi mandarinų eterinį aliejų, nes jis skatina bendravimą. Tad jeigu trokštate pakalbėti su šeimos ar laukiate svečių, jis nuteiks smagiems pokalbiams. Yra kvapų, skatinančių mąstyti arba nuteikiančių meditatyviai, – tai visas mokslas. Pati kvepinuosi retai – man įdomiau uostyti... Turiu labai brangius širdžiai kvepalus, kuriuos prieš kelerius metų man spontaniškai sukūrė dabar jau paauglys sūnus.
Tekstas Dovilės Štuikienės
Taip pat skaitykite:
