Šiek tiek istorijos
Teigiama, kad šampano istorija siekia romėnų laikus, kai Šampanės regione romėnai pradėjo auginti vynuogynus ir gaminti vyną, kuris vėliau itin išgarsėjo. Daugelyje šaltinių galima rasti informacijos, kad pats šampanas ir jo skonis labiausiai sužibo XVII a. pabaigoje. Tam įtakos turėjo šiandien vienas garsiausių ir šampano pasaulyje žinomų vardų – vienuolis Domas Perignonas. Verta atminti, kad šampanu galima vadinti tik Šampanės regione (Prancūzijoje) pagal specifinius reikalavimus pagamintą putojantį vyną.
Nors putojančių vynų visame pasaulyje gaminama be galo daug, vienas nuo kito jie skiriasi kokybe, cukraus kiekiu, gaminimo ypatybėmis, vynuogių rūšimis ir pan.
Kiek cukraus šampane?
Brut nature. Tai vieni brangiausių putojančių vynų, kuriems gaminti naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos. Šis šampanas natūralus, nesaldintas, jame cukraus būna ne daugiau 3 g / 1 l.
Extra brut. Cukraus kiekis jame svyruoja nuo 0 iki 6 g / 1 l.
Brut. Cukraus kiekis šiame gėrime – ne daugiau kaip 15 g / 1 l. Tai vienas populiariausių putojančių vynų. Jame puikiai jaučiamas vynuogių skonis. Ši šampano rūšis tinka prie įvairaus maisto.
Extra Sec (Extra-dry). Šiame sausame putojančiame vyne cukraus būna nuo 12 iki 20 g / 1 l.
Sec (Dry). Tai sausas putojantis vynas, kurio cukraus kiekis svyruoja nuo 17 iki 35 g / 1 l.
Demi Sec. Šiame pusiau sausame šampane cukraus yra nuo 33 iki 50 g / 1 l.
Doux. Tai labai saldus putojantis vynas, kuriame cukraus būna daugiau kaip 50 g / 1 l.
 |
| Fotolia nuotr./Šampanas |
Ir dar šis tas...
♦ Dažniausiai putojančiam vynui gaminti naudojamos baltosios Chardonnay, tamsiosios Pinot Meunier ir Pinot Noir vynuogės. Blanc de blancs šampanas ruošiamas tik iš Chardonnay rūšies vynuogių. Jis puikiai tinka kaip aperityvas, yra lengvo skonio, labai dera prie jūrų gėrybių ir sriubų.
♦ Blanc de noirs putojantys vynai gaminami iš tamsiųjų Pinot Noir ar Pinot Meunier vynuogių. Dažniausiai jie būna sodresnio skonio ir spalvos, puikiai tinka su mėsa, sūriu.
♦ Rose (arba rausvas) šampanas vertinamas dėl išskirtinio skonio ir spalvos.
♦ Šampanas yra jautresnis temperatūrų skirtumui ir dienos šviesai nei dauguma kitų vynų. Dėl šios priežasties jis pilstomas į šviesai atsparius, dažniausiai tamsiai žalios spalvos stiklinius butelius.
♦ Svarbiausia putojantį vyną patiekti tinkamai, t. y. atšaldyti jį iki reikiamos temperatūros. Kai kurie žinovai šį gėrimą rekomenduoja ragauti atvėsintą nuo 6-7° C, kiti – nuo 6 iki 10° C.
♦ Atkimšti putojančio vyno butelį irgi reikia mokėti. Jokiu būdu nepatariama jo iššauti su trenksmu. Tai svarbu ne tik dėl to, kad galima susižeisti ar apgadinti namus. Šampano žinovų teigimu, tokiu atveju nukenčia skonio ir kvapo savybės, o ir gėrimas išlaistomas. Pripilti šampano derėtų ne daugiau kaip du trečdalius taurės.
♦ Šampanas geriausiai atšaldomas specialiame kibirėlyje, kuris pusiau pripildytas ledo, pusiau – vandens. Jam atvėsti pakanka maždaug 20 minučių.
Taip pat skaitykite:
