Ypač smagu leisti laiką prie židinio ilgais ir šaltais žiemos vakarais. Originalaus dizaino židinys praturtina namų interjerą, o jame liepsnojanti ugnis ne tik šildo, bet ir suteikia namams jaukumo. Gyvenamosiose patalpose paprastai statomi dviejų tipų židiniai: atviri su šamotinių plytų pakuromis ir uždari su ketaus ar plieno ugniakurais – kapsulėmis. Atviro tipo židiniai dažniausiai statomi erdvesnėse patalpose, kurių interjere vyrauja klasikinis arba kaimiškas stilius. Jų naudingumo koeficientas palyginti mažas – 25-30 procentų. Židinys atvira pakura nepajėgus apšildyti labai didelės patalpos, o įrengus jį mažame kambarėlyje, bus per karšta. Statant židinį atviru ugniakuru, reikia apskaičiuoti, kad jo ertmės ir patalpos plotų santykis būtų maždaug 1 su 50. Įrengti atvirą pakurą – darbas ne iš lengvųjų, todėl jį reikėtų patikėti specialistams. Jei židinys bus įrengtas netinkamai, malkos prastai degs, į patalpą sklis dūmai.
Uždara pakura – saugiau ir našiau
Atviras ugniakuras sukuria kambaryje ypatingą atmosferą, tačiau atvira ugnis kelia įvairių pavojų, todėl namuose dažniau statomi uždaro tipo židiniai su kapsulėmis, kurie yra ir saugesni, ir našesni. Tokių židinių naudingumo koeficientas siekia 80 procentų. Per apačioje įmontuotas groteles šaltas oras patenka į erdvę aplink kapsulę, kildamas aukštyn įkaista ir išeina į patalpą per groteles židinio viršuje. Taip pat šiluma spinduliuojama per ketines detales ir stiklą. Šie židiniai pranašesni dar ir dėl to, kad, išvedžiojus ortakius, jais galima apšildyti daugiau nei vieną patalpą. Prieš įsigyjant židinio ugniakurą, būtina apskaičiuoti jo galią, kad patalpose būtų šilta, bet ne per karšta. Taip pat neprošal turėti būsimo židinio projektą, kad žinotumėte, kokia bus židinio forma ir kur jis stovės: įtaisytas sienoje, prišlietas prie jos, įspraustas į kampą ar pastatytas patalpos viduryje.
Krosnelių įvairovė
 |
| Shutterstock nuotr./Krosnelė |
Dar vienas sparčiai populiarėjantis šildymo įrenginys – krosnelės. Jos lengvai primontuojamos prie dūmtraukio, užima nedaug vietos, yra patvarios, ekonomiškos ir kainuoja gerokai pigiau nei židiniai. Tai puikus pasirinkimas siekiant greitai ir saugiai apšildyti būstą. Orą šildo metalinis krosnelės korpusas, kuris, atsižvelgiant į modelį, įkaista per 10–15 min. Tiesa, krosnelė gali būti naudojama tik kaip papildomas šilumos šaltinis, nes šildo tik tą patalpą, kurioje ji įrengta. Prie jos neįmanoma prijungti šilto oro paskirstymo sistemos. Jei krosnelė pakankamai galinga, ja galima apšildyti iki 150 kv. m ploto. Pastatyti krosnelę – kur kas paprasčiau nei įrengti židinį. Ji turi būti statoma ant nedegaus paviršiaus – keraminių plytelių, stiklo ar metalo lakšto. Krosnelei nebūtina papildoma apdaila, nes pats įrenginys gali atrodyti kaip meno kūrinys. O jų pasirinkimas išties didelis. Modernaus ir klasikinio dizaino krosnelės gaminamos iš ketaus arba plieno, dekoruojamos iškiliais ornamentais, dengiamos spalvotu emaliu, apklijuojamos keraminėmis plytelėmis, natūraliu akmeniu. Šildymo krosnelių kaina priklauso nuo modelio, apdailos, dydžio, galios ir net spalvos.
Dujiniai ir elektriniai židiniai
Jei trokštate mėgautis šiluma, bet nenorite ruošti kuro, valyti dūmtraukio ir ugniakuro, rinkitės dujinį arba elektrinį židinį. Dujomis kūrenamam židiniui įrengti reikalingas dujotiekis ir dūmtraukis. Šio tipo židiniai išore labai panašūs į kūrenamuosius malkomis. Naudojant specialius ugniai atsparius aksesuarus – malkas, anglis, pelenus, sukuriama labai tikroviška malkomis kūrenamo židinio iliuzija. Moderniausi dujiniai židiniai turi elektroninę valdymo sistemą, kuri leidžia patalpoje palaikyti pageidaujamą temperatūrą. Dujiniai židiniai atiduoda daug šilumos, todėl tinka erdvioms patalpoms apšildyti.
Jei jūsų namuose nėra jokios galimybės kaminui įrengti, elektrinis židinys – vienintelė alternatyva. Tai įprastas elektros šildytuvas su liepsnos imitacija. Židinyje liepsnojanti ugnis atrodo taip realistiškai, kad ją sunku atskirti nuo tikrosios. Šildytuvo išskiriamos šilumos pakanka nedidelei patalpai apšildyti. Elektrinį židinį labai paprasta įrengti, nes jam tereikia elektros prievado. Šis židinys neišskiria dūmų, suodžių ir smalkių, todėl yra visiškai saugus ir nereikalauja išskirtinės priežiūros. Kadangi elektriniame židinyje nėra atviros ugnies, jį be baimės galima statyti namuose, kuriuose yra mažų vaikų ar gyvūnų.
Židinys – interjero akcentas
Svarstant, kokio modelio ir stiliaus židinį pasirinkti, pirmiausia reikėtų apsispręsti, koks bus jo vaidmuo interjere. Jei norite, kad židinys tarnautų kaip šilumos šaltinis, bet „nekonkuruotų“ su kitais interjero elementais, rinkitės funkcionalaus dizaino židinį, venkite įmantrios apdailos. Jei galvojate, kad židinys turėtų tapti pagrindiniu patalpos akcentu, nepamirškite jo ruošdami bendrą interjero projektą. Židinys turi būti matomas, bet derantis prie aplinkos, antraip patalpoje turėsite „svetimkūnį“. Židinio apdaila turėtų derėti prie bendro stiliaus. Pavyzdžiui, jei patalpoje vyrauja klasikinis stilius, tiks prabangi marmuro apdaila, kaimiško stiliaus interjerui – vietinės medžiagos: ąžuolas, akmuo, raudonos plytos. Moderni aplinka reikalauja nuosaikios apdailos. Šiuo atveju tiks poliruotas marmuras arba granitas, metalas, keraminės plytelės.
Židinio vietą patalpoje lemia techniniai dalykai ir bendras erdvės planas. Židiniui pirmiausia reikalingas kaminas, todėl jis gali būti statomas tik ten, kur kaminas jau yra, arba toje vietoje, kur yra galimybė jį įrengti. Židinį reikėtų statyti toje vietoje, kurioje nebūna skersvėjų, priešingu atveju ugnis degs nevienodai, į patalpą veršis dūmai. Nereikėtų židinio statyti šalia vietos, pro kurią dažnai vaikštoma. Aplink židinį turėtų būti erdvės, todėl nepatariama jo statyti mažesnėje nei 20 kv. m patalpoje.
 |
| Shutterstock nuotr./Židinys |
Židinys daugiabutyje. Misija įmanoma?
Teoriškai židinį galima įrengti daugiabučio namo 1-5 aukštuose, o jeigu namas aukštesnis – ir viršutiniame jo aukšte, tačiau tai padaryti beveik neįmanoma. Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar jūsų name yra tokia galimybė. Jei techniškai tai įmanoma, reikės gauti namo bendrijos arba namą administruojančios įmonės sutikimą. Pagal Daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau nei pusė jūsų namo gyventojų. Gavus gyventojų sutikimą, teks pasirūpinti projektavimo sąlygomis, kurias išduoda savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius. Jei nutarsite statyti židinio kapsulę ir ją apmūryti, reikės parengti projektą. Konstruktorius turi nustatyti, ar perdanga pakankamai tvirta išlaikyti papildomą svorį. Jei statoma krosnelė, toks projektas nereikalingas.
Norint įrengti židinį daugiabučiame name, teks įveikti daugybę biurokratinių kliūčių ir pakloti nemažą pinigų sumelę, tad jei svajojate jau šią žiemą mėgautis židinio šiluma, verčiau įsigykite elektrinį įrenginį.
Verta žinoti
Kaip naudoti ir prižiūrėti židinį
♦ Židinį kūrenkite sausomis lapuočių malkomis arba pjuvenų briketais. Tinkamiausios ąžuolo, uosio ir beržo malkos, nes degdamos atiduoda daugiau šilumos.
♦ Malkos turėtų būti džiovinamos 1-2 metus uždaroje, bet gerai vėdinamoje vietoje. Jei kūrensite drėgnomis ir sakingomis malkomis (pušų, eglių), židinį bus sunku įkurti, kaitra bus silpnesnė, kapsulės sienelės ir stiklas užsiterš žymiai greičiau.
♦ Negalima židinio kūrenti klijuota ar dažyta mediena, mineraliniu kuru (pavyzdžiui, anglimis), plastmasės ir gumos atliekomis. Ugniai įkurti naudokite tik specialų degų skystį. Nepilkite į židinį alkoholio, aliejaus, benzino ar kitokių cheminių produktų.
♦ Malkos židiniams ir krosnelėms kūrenti turėtų būti 12-15 cm skersmens. Į pakurą dėkite 4-5 malkas. Pakartotinai dėdama malkų, palaukite, kol liepsna aprims.
♦ Įkuriant ugnį, būtina iki galo atidaryti dūmų sklendę ir laikyti ją atvirą, kol įsidegs ugnis. Uždarius pakuros dureles, sklendę reikia užstumti. Jei kūrensite židinį atviromis durelėmis, dūmų sklendę laikykite atidarytą. Jei norite gauti daugiau šilumos, malkoms įsidegus, oro padavimo sklendę visiškai uždarykite, o dūmų sklendę priverkite, tuomet malkos ilgiau degs.
♦ Židinio kapsulės stiklą valykite specialiai tam skirtais skystais valikliais. Nenaudokite priemonių su šveičiamosiomis dalelėmis, metalinių šveistuvų, nes jie gali subraižyti stiklą. Jokiu būdu nevalykite įkaitusio stiklo.
♦ Reguliariai valykite židinį ir neleiskite ugniakure kauptis pelenams, nes jie trukdo patekti orui, kuris reikalingas degimo procesui.
♦ Bent kartą per metus profilaktiškai tikrinkite dūmtraukio, prie kurio prijungtas židinys, būklę. Prireikus, jį išvalykite. Pagal priešgaisrines saugos taisykles kaminas turi būti valomas vieną kartą per metus, ne kūrenimo sezonu. Šį darbą privalo atlikti profesionalai.
