– Koks požiūris Amerikoje buvo į tave – besilaukiančią moterį?
– Nors eilių parduotuvėse niekas neužleisdavo, prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse yra specialios vietos, skirtos nėščiosioms pastatyti automobilį. Beje, jų NEUŽSTATO prabangūs automobiliai! Tad nėštumo pabaigoje, kai vos paneši pilvą, tai atrodo kaip nuostabiausias dalykas! Kartą nuėjau į baldų parduotuvę ir užsispyriau mažylio kambariui nupirkti aksominį mėlyną fotelį. Kaip jį reikės išsinešti, nežinojau, bet labai reikėjo (vyras dar nebuvo grįžęs iš misijos Afganistane). Nustūmiau fotelį iki kasos už atlošo, o kai mėginau su juo (ir dar nemažu pilvu!) prasibrauti pro duris, mane pasivijo kažkoks vyriškis, maloniai pasisiūlė nunešti šį baldą iki automobilio ir dar įgrūsti į jį tą fotelį. Namie padėdavo kaimynai. Pagyvenęs vyriškis iš kitapus gatvės visada pasisiūlydavo nutempti mano šiukšlių konteinerius, kad šiukšlių mašina surinktų juos. Jaučiausi apgaubta dėmesio. Aišku, buvo ir tokių atvejų, kai oro uosto darbuotojas Atlantoje nė nemanė man padėti užkelti lagaminą ant konvejerio. Kai jam pasakiau, kad laukiuosi, nužvelgęs ir „neradęs“ mano pilvo (buvau ketvirtą mėnesį nėščia) jis leptelėjo: „Visi mes čia laukiamės.“
– Ką gali pasakyti apie vaikų šventes: pradedant nuo baby shower ir baigiant pirmuoju bei tolesniais vaiko gimtadieniais?
– Baby shower yra besilaukiančios poros ir abiejų jų tėvų šeimų šventė su maistu, puošybos elementais ir nealkoholiniais gėrimais. Viską suorganizuoja anyta ar mama, draugės, tetos ir t. t. Man šventę surengė anyta. Per baby shower svečiai paprastai suneša dovanas, kokių pageidauja šeima. Beje, dovanų sąrašą (baby registry) siūlo visos vaikų prekių parduotuvės: nėštukė užsiregistruoja, sukuria savo profilį su reikalingiausiais daiktais, t. y. nuo vežimo iki žinduko. Artimieji, draugai gali žvilgtelėti į šį sąrašą, ir kas ką išgali, tas tą perka. Mane, su įsegta gėle į atlapą, pasodino į krėslą, apkamšė pagalvėmis, užklojo kojas ir teko išpakuoti dovanas. Tai – svarbiausia šventes dalis. Skaitai atvirukus, šypsaisi, dėkoji, paskui su visais fotografuojiesi, ragauji maisto, plepi ir t. t. Tradiciškai tai yra tik moterų šventė, nors esu buvusi keliuose baby showeriuose, kuriuose smagiai buvo švenčiama ir su vyrais.
Vaikų gimtadienius čia stengiasi daryti įsimintinus, ypač pirmuosius. Aš irgi stengiausi: spaudžiau rankyčių atspaudus ant popieriaus, gaminau kojytės įspaudą atminčiai... Lėktuvėliais ir debesėliais papuošiau palubes, balionais – lauką, kepiau tortą, pirkau dovanas, kviečiau svečius... Kadangi mažių dar vadinu Mažuoju Princu, tai visi buvome su popierinėmis karūnomis. Kam čia kuklintis! Kai vaikai vyresni, tuomet švenčiama dar įdomiau.
Mane ištiko lengvas šokas, kodėl į save kišu baltąjį ar rudąjį rafinuotą cukrų, jei yra rachatlukumas (saldūs džiovinto egzotinio vaisiaus milteliai), kokosų cukrus. Veganai kepiniams naudoja riešutų miltus. Žaliavalgiški desertai ir saldumynai yra pasakiški.
– Ar bendrauji su mamomis, turinčiomis panašaus amžiaus vaikų? Kaip apskritai prabėga tavo diena?
– Kas antrą dieną 9 val. ryto einu į mamų sporto grupę stroller strides. Tai – lengvojo kultūrizmo grupė, kurią sudaro būtent mamos su vaikais vežimuose. Pusantros valandos darome apšilimo, ištvermės ir jėgos pratimus, bėgiojame (viskas vyksta lauke), padainuodamos savo mažiams ir pūsdamos zirzaliukams muilo burbulus. Gal ir juokingai skamba, bet man patinka ir visai nusispjauti, ką kiti apie tai mano. Po užsiėmimo vaikai žaidžia, mamos šnekasi. Nesame ypatingos draugės, bet malonu bendrauti su moterimis, kurios gyvena tais pačiais, kaip ir aš, rūpesčiais, o ne pasakoja apie paskutinį nerealų vakarėlį, naują verslą ar apsipirkimus parduotuvėse (viso šito ir aš noriu, tik dabar truputį kitokie prioritetai). Dirbu dvi dienas per savaitę, tad, kol mažius miega, stengiuosi pasiruošti paskaitoms, susitvarkyti, prigaminti maisto ir pakratyti užpakalį pagal Zumba fitness DVD.
– Ar pastebėjai kokių nors vaikų auginimo ypatumų? Gal kas kėlė juoką ir šypseną?
– Kaip ir Lietuvoje, yra prietarų ir jais tikinčių mamų, yra ekstremisčių, kurios pila actą vaikui į geriamą vandenį, kad esą subalansuotų rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, ir yra tokių „per vidurį“. Anyta sakė, kad jei ėda rėmuo, vaikas gims su daug plaukų. Taip ir buvo! Tačiau tąkart jai atsakiau, kad rėmuo ėda dėl to, jog vaikutis spaudžia skrandį ir dėl to kyla rūgštis. Tada anyta pažiūrėjo į mane lyg į ateivį su antenomis… Knygų apie vaikų auginimą čia nors šakėmis kabink. Vienoj rašo taip, kitoj kitaip... Todėl vadovavausi tuo, kas buvo arčiausiai nuojautos ir instinktų – prieraišiosios tėvystės (attachment parenting). Kas mėnesį važiuoju į Prieraišiosios tėvystės bendruomenės tėvų susitikimą. Ten išgirstu naudingų dalykų, bet sutinku ir maniakių, kurios, atrodo, net įsielektrinusios nuo informacijos pertekliaus smegeninėje. Joms viskas kelia paniką: pradedant dantų valymu (fluoras – tai nuodas) ir baigiant disciplina.
Kartais paplepu interneto mamų grupėje, lietuviškoje. Ten tokių patarimų, gandų, filosofijų paskaitau, kad kartais sėdžiu ir garsiai kvatoju prie kompiuterio. Bet dažniau būna liūdna: nors dabar ir informacijos laikai, o gandai, prietarai, močiučių metodai smegenis temdo.
– Sakei, kad esi sveiko maisto maniakė. Ar daug yra tokių mamų kaip tu tavo aplinkoje?
– Vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė labai populiarūs čia, Kalifornijoje. Gyvūninių produktų nevalgančiųjų greitai bus daugiau nei valgančiųjų. Visi sportuoja, bėgioja – ir jauni, ir seni, ir mamos su vežimais. Vos paaugę vaikai jau ropščiasi ant banglentės arba riedlentės, dažnai su mama ar tėčiu. O kodėl nebūti sveikuoliu, jei vasara būna kiaurus metus ir kokybiško maisto, kiek tik nori, nors ir ūkininkų turguose?! Labai patinka gaminti žalio maisto ir veganiškus desertus, mėsą valgau labai retai, mažylį irgi maitinu sveikai. Jau laukdamasi galvojau, ką dedu į burną. Jokio šlamštmaisčio! Po gimdymo nevartojau jokių pieno produktų, kai kurių daržovių, kad mažiuko pilveliui būtų ramiau. Šiuo metu informacijos labai daug. Maisto, apie kurį nieko nežinojau, – dar daugiau. Mane ištiko lengvas šokas, kodėl į save kišu baltąjį ar rudąjį rafinuotą cukrų, jei yra rachatlukumas (saldūs džiovinto egzotinio vaisiaus milteliai), kokosų cukrus. Veganai kepiniams naudoja riešutų miltus. Žaliavalgiški desertai ir saldumynai yra pasakiški. (Kažkodėl žmonės Lietuvoje mano, kad žaliavalgiai minta želmenimis ir visokiomis pilkomis vandeningomis nesąmonėmis.)
Mano Mažasis Princas – gurmanas: dvi dienas iš eilės to paties neįsiūlysi, bet gyvas nesaldintas jogurtas, rikota, ožkų, avių sūriai jam visai patinka. Kremta salierų stiebus, brokolinius ir lapinius kopūstus, morkas, špinatus, džiovintus ir šviežius vaisius, riešutus, mėgsta žuvį, visokius grūdus, sėklas ir pupeles, moliūgus, cukinijas, burokus – viską, kas mamelei šauna galvon. Nieko nesaldinu cukrumi, vis dar nenaudoju kviečių ir jų produktų. Labiausiai mėgstu migdolų miltus, kuriais keičiu įprastus. Jokių rafinuotų riebalų, vietoj sviesto geriau kokosų aliejus. Tačiau sviesto turiu, nes kai kur jo reikia, ir taškas!
Tekstas Dovilės Štuikienės
► Sveikas desertas mamoms ir jų mažyliams
 |
| Lauros Mizgirytės-Latour nuotr. / Rikotos varškėčiai kriaušėse |
Reikės:
• 4–5 mažų kriaušių (tinka maži obuoliukai, švieži persikai ar abrikosai)
• pusės citrinos,
• 1 stikl. pusriebės rikotos,
• 0,5 stikl. migdolų miltų (galima pačioms pasidaryti: nuplikykite neskrudintus migdolus verdančiu vandeniu, nutrinkite žieveles ir susmulkinkite plaktuve iki tokio rupumo kaip džiūvėsėliai;nepermalkite, nes gausite migdolų sviestą (beje, labai skanų),
• 6 datulių (jei kietos – pamirkykite ir sumalkite, o jeigu norisi saldžiau – galima jų dėti daugiau ir atvirkščiai),
• 1 kiaušinio baltymo,
• 1/4 šaukštelio kepimo miltelių,
• 1/4 šaukštelio druskos,
• 1/4 šaukštelio nutarkuotos citrinos žievelės,
• 1/2 šaukštelio vanilės esencijos arba 1/4 vanilės lazdelės,
• 1 stikl. įvairių uogų (gervuogių, aviečių, mėlynių).
Kaip gaminti:
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Sumaišykite migdolų miltus, druską ir kepimo miltelius. Suberkite rikotą, citrinos žievelę, vanilę ir viską sumaišykite.
2. Atskirame inde iki pusiau standžių putų išplakite kiaušinio baltymą, atsargiai supilkite į rikotos mišinį ir švelniai maišykite.
3. Kriaušes nuplaukite, perpjaukite per pusę, išskobkite sėkliukes ir padarykite duobutę. Nupjautą pusę patrinkite citrina, kad neparuduotų. Kriaušės apačią nupjaukite tiek, kad tvirtai stovėtų kepimo skardoje.
4. Krėskite į kriaušes po šaukštą su kaupu rikotos mišinio, gražiai išlyginkite. Skardą išklokite folija, ištepkite aliejumi arba sviestu, sudėkite kriaušes ir kepkite 20 minučių.
5. Kol keps, uogas petrinkite per sietelį, šiek tiek palikite sveikų. Jei norisi, pasaldinkite uogų masę medumi. Lėkštėje padarykite uogų padažo „balutę“, į ją dėkite šiltą kriaušę ir papuoškite uogomis.
