Uždarose patalpose (jeigu jos nėra įrengtos ekologiškai) toksinių medžiagų išskiria įvairūs baldų, sienų, grindų dažai, klijai, lakas, taip pat buitinės chemijos preparatai – paviršių valikliai, oro gaivikliai, tekstilė, kaitinimo elementai, plastikas, o kur dar cigarečių dūmai, jei namuose yra rūkančiųjų...
Nauda – įrodyta!
Amerikos nacionalinė aeronautikos ir kosmoso erdvės tyrimo valdyba (NASA) dar 1980 m. atliko tyrimus, kurių metu uždarose patalpose pasitelkdama augalus bandė išvalyti orą – padaryti jį tokį, koks nekenktų sveikatai. Paaiškėjo, kad daugelis pačių paprasčiausių kambarinių augalų veiksmingai valo uždarų patalpų orą, naikindami kenksmingas chemines medžiagas, kurių namuose ir darbo vietose neįtikėtinai daug, be to, šie augalai palaiko tinkamą oro drėgmę.
Tyrimams NASA pasirinko maksimaliai nuo lauko oro atribotas patalpas, kuriose buvo daug sintetinių medžiagų, išskiriančių toksinius cheminius junginius. Oro mėginiai buvo paimti prieš įnešant augalus ir po to. Vėliau tas pats bandymas buvo pakartotas, tik augalai pakeisti aktyvuotos anglies filtru. Paaiškėjo, kad kambariniai augalai iš oro teršalus išvalė taip pat gerai, kaip ir anglies filtras. Taigi buvo patvirtinta, kad kambariniai augalai puikiai gerina orą. Šių tyrimų metu buvo įrodyta, kad patalpose, kuriose yra augalų, žmonėms rečiau sausėja akys, mažiau skauda gerklę, ne taip kankina kosulys, juntamas mažesnis nuovargis ir kur kas rečiau skauda galvą.
Kaip augalai valo orą?
Oro su jame esančiais teršalais jie įkvepia per mikroskopines lapų poras. Tada teršalų dalelytės keliauja į augalo šaknis, kur yra suskaidomos į medžiagas, tinkamas augalų ir mikrobų mitybai. Štai taip augalai „suvalgo“ kenksmingąsias medžiagas iš oro, kuriuo mes kvėpuojame. Be to, augalai per lapus nuolat išskiria drėgmės, todėl aplinkoje mažėja bakterijų, dulkių.
Anot tyrėjų, kad oras būtų pakankamai išvalomas, 170 m2 patalpose reikėtų pastatyti 15–18 vidutinio dydžio kambarinių augalų. Iš tiesų orą valo visokie kambariniai augalai, tačiau NASA paskelbė dešimt, kurie tai daro ypač gerai. Mokslininkai šiuos augalus įvertino taškais, atsižvelgdami ne tik į tai, kaip gerai jie valo, bet ir į tai, kiek yra atsparūs kenkėjams, ligoms, kaip lengva juos prižiūrėti ir kaip paprastai jie prisitaiko augti patalpose.
|
1. Finikinė palmė (Chrysalidocarpus lutescens) – 8,5 taško Nereiklios, tačiau mėgsta būti gausiai laistomos ir reguliariai tręšiamos, purškiamos. Laikyti geriausia šviesioje, bet apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje, kuo toliau nuo radiatoriaus. Vasarą galima išnešti į lauką. Žiemą tinkamiausia temperatūra – 18–20°C (ne žemesnė nei 16°C). |
||
|
2. Hovėja (Howea forsteriana) – 8,5 taško Iš Australijos kilusi palmė dalijasi pirmąją vietą su aukščiau aprašytu augalu. Hovėjos puikiai prisitaiko ir drėgnoje, ir sausoje aplinkoje, palaikydamos stabilią santykinę drėgmę. Itin atsparios visokiems kenkėjams. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, tačiau pageidauja daug šviesos. Tarp laistymų žemėms reikėtų leisti kiek pradžiūti, tik jokiu būdu ne perdžiūti. |
||
|
3. Bambliuotoji palmė (Chamaedorea seifrizii) – 8,4 taško Šios palmės, kurių tėvynė – Meksika, taip pat aktyviai valo orą, jei netrūksta drėgmės (reikia gausiai laistyti ir nuolat purkšti) ir nekaitina tiesioginiai saulės spinduliai. Žiemą nori ramybės – ne tiek daug drėgmės ir 16–20°C laipsnių temperatūros. Vasarą patartina išnešti į lauką, lapus periodiškai nuplauti. Daugumos palmių apatiniai lapai su amžiumi paruduoja – tokius reikia aštriu peiliu nupjauti. |
||
|
4. Stambialapis fikusas (Ficus elastica) – 8 taškai Stambialapiai fikusai aktyviai valo cheminius toksinus (ypač formaldehidus). Be to, jiems šviesos reikia mažiau nei daugumai kitų kambarinių augalų. Tik negalima pamiršti, kad stambialapių fikusų lapuose esančios balkšvos sultys yra nuodingos. Laistomi tada, kai žemė išdžiūva. Žiemą augalai ilsisi, tad šiuo metų laiku gali laistyti retai ir negausiai, laikyti vėsiausiame kambaryje (temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 13°C). |
||
|
5. Dracena (Dracaena) – 7,8 taško Sakoma, kad bet kokios rūšies dracenos orą pradeda valyti iš karto, kai tik yra įnešamos į patalpas. Dracenos itin jautrios perlaistymui – geriau lieti rečiau, kai žemė išdžiūva, ir gausiai. Nemėgsta sauso oro – reikėtų nuolat apipurkšti. Nepamiršti nuvalyti dulkių. |
||
|
6. Gebenė (Hedera) – 7,8 taško Jei darbovietėje oras pradeda atrodyti tarsi užsistovėjęs, sausas, gali išgelbėti viena vienintelė gebenė. Tyrimo metu į kambarį buvo įneštas šis kambarinis augalas – ir po šešių valandų alergenų sumažėjo net 60 proc. Turėtų suklusti tie, kuriuos kankina astma ar alergija. |
||
|
7. Robelenio finikas (Phoenix roebelenii) – 7,8 taško Šios elegantiškos palmės irgi labai veiksmingai valo orą – ypač gerai šalina sveikatai pavojingą toksinę medžiagą ksileną, kurį išskiria įvairūs sintetiniai chemikalai. Šitų palmių vasarą į lauką geriau nenešti, jos gana lepios, pageidauja daugiau šilumos, drėgmės. |
||
|
8. Siauralapis fikusas (Ficus binnendijkii) – 7,7 taško Šios palmės orą valo kiek prasčiau už kitus augalus, tačiau jų priežiūra itin paprasta: svarbu neleisti perdžiūti ir reguliariai apipurkšti. Tiesa, derėtų žinoti, kad balkšvos augalų sultys gali sukelti alergiją, norėdama jos išvengti (kai augalus purkšite, valysite) mūvėkite pirštines. |
||
|
9. Ilgalapis inkstpapartis (Nephrolepis exaltata) – 7,5 taško Tai labai populiarūs kambariniai augalai. Itin nereiklūs šviesai. Augdami kambaryje ar biure aplinkai suteiks lašelį miško dvasios ir gerai išvalys orą. Jiems patinka būti purškiamiems, nepatinka nei perdžiūti, nei permirkti. |
||
|
10. Vėzdūnė arba papėdžialapis (Spathiphyllum) – 7,5 taško Žydintys kambariniai augalai vėzdūnės (papėdžialapiai) – dekoratyvūs, gerai valo orą ir nereikalauja daug priežiūros. Juos augindama turi nepamiršti nuolat laistyti ir vazonėlių nestatyti ten, kur apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Vėzdūnės iš bėdos auga net šešėlyje. |
