12 mitų apie sveiką mitybą ir maisto produktus

Norėdami sulieknėti, mes dažnai perlenkiame lazdą ir, užuot džiaugęsi gražia figūra, gauname avitaminozę, išblyškusią veido odą, gastritą ar kitus negalavimus. Dažnai taip nutinka dėl to, jog pernelyg pasikliaujame įvairiais būtais ir nebūtais mitais apie sveiką mitybą. Kokie gi jie?
Maistas
Maistas / Fotolia nuotr.

1 MITAS: išskaidyta mityba yra naudinga ir padeda numesti svorį

Tiesa yra ta, jog žmogaus virškinimo sistema yra sudaryta taip, kad gali suvirškinti įvairų maistą. Skrandžio ir kasos gaminami fermentai vienu metu gali virškinti baltymus, riebalus ir angliavandenius.

Nuomonė, kad išskaidytas maitinimasis padeda sulieknėti, yra klaidinga. Dviem grupėms tiriamųjų žmonių buvo pasiūlyta sumažinto kaloringumo dieta. Viena grupė buvo maitinama išskaidytu maistu, kita – maišytu maistu. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad abiejų grupių svorio pokyčiai buvo vienodi.

2 MITAS: valgant negalima skaityti ar žiūrėti televizoriaus, nes maistas blogai įsisavina, didėja gastrito pavojus

Gydytojai dietologai teigia, kad žmonės, kurie valgo skaitydami ar žiūrėdami televizorių, puikiai įsisavina maistą, nes... jie niekur neskuba. Tokie žmonės lėčiau ir kruopščiau kramto maistą, taigi maistas į skrandį patenka gerai sukramtytas ir išmirkęs skrandžio sultyse. O štai tie, kurie valgo skubėdami, turi daugiau galimybių susirgti gastritu.

Taip pat skaitykite: Vaida Kurpienė: sveikos mitybos pagrindas – 10 maisto produktų

3 MITAS: kuo mažiau vartoji riebalų, tuo gražesnė būna figūra. Todėl geriausia visai jų atsisakyti

Apriboję riebų maistą, mes iš tiesų galime greičiau sulieknėti. Tačiau riebalai mūsų organizmui yra ir reikalingi, ir naudingi. Be jų neįmanoma gera medžiagų apykaita, organizmas neįsisavina vitaminų A ir E, beveik nustoja gamintis lytiniai hormonai, greičiau sensta oda ir nukenčia kepenys.

Todėl riebalus reikėtų riboti, bet tikrai nereikėtų visiškai jų atsisakyti. Geriau vengti produktų, kurių sudėtyje yra paslėptų ir ne visada naudingų riebalų: dešrų, majonezo, sausainių, tortų.

4 MITAS: juoda duona naudingesnė už baltą, nes joje daugiau vitaminų ir ląstelienos, nuo jos nestorėjama

Shutterstock nuotr./Duona
Shutterstock nuotr./Duona

Tamsi duonos spalva visai nereiškia, kad joje daugiau ląstelienos. Duonai rudą atspalvį gali suteikti karameliniai dažikliai. Juodos ir baltos duonos kaloringumas beveik vienodas, todėl priaugti svorio galima bet kuriuo atveju. Naudingiausia ir daugiausia vitaminų turi duona su sėlenomis, rupaus malimo miltų ir bemieliai duonos gaminiai.

5 MITAS: kasdien būtina išgerti ne mažiau nei 2 l vandens: kuo daugiau geriate, tuo daugiau šlakų pasišalina iš organizmo

Pastebėta, kad žmonių, per parą išgeriančių apie 1,5–2 l vandens, inkstuose rečiau susidaro akmenys.

Žodis „šlakai“ kelia tam tikrą nesusipratimą. Iš tiesų iki šiol nepavyko identifikuoti „šlakų“ kaip kokių nors konkrečių medžiagų. Kartais „šlakais“ vadinamos visos, iš organizmo pašalinamos nuodingosios medžiagos. Jų pasišalinimo greitis nepriklauso nuo išgerto kiekio skysčių. Todėl „išsivalyti“, pripildant savo organizmą vandens, yra neįmanoma.

Tačiau gerti vandenį reikia. Pastebėta, kad žmonių, per parą išgeriančių apie 1,5–2 l vandens, inkstuose rečiau susidaro akmenys. Vanduo taip pat padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

6 MITAS: per vasarą prisikaupę vitaminų, esame visiškai pasiruošę žiemai

Iš tiesų mūsų organizmas kaupia tik riebaluose tirpstančius vitaminus – A, D, E ir K. Vasarą suvalgytose daržovėse ir vaisiuose daugiausia yra vandenyje tirpstančio vitaminų C ir folinės rūgšties. Šie vitaminai organizme ilgai neišlieka ir yra greitai jo pašalinami. Todėl vaisius ir daržoves būtina vartoti visus metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis