Sveikas požiūris į gyvenimą, tikėjimas savo jėgomis ir, svarbiausia, nuolatinis darbas su savimi (o kas sakė, kad tai yra lengva?), gali padėti atrasti tai, ko ieškome – kažkam reikia vidinės harmonijos, kitam ramybės, trečiam išvaikyti nesibaigiantį chaosą savo sieloje...
Kokiais žodžiais ir mintimis dažniausiai griauniame savo gyvenimą?
- Mano mintys ir tikslai gali palaukti. Atidėliojame ne tik tai, ko nenorime atlikti, bet ir tai, ko visomis jėgomis trokšta mūsų širdis. Kartais bijome, kad mums nepavyks, tačiau nesėkmės baimė yra didesnė nei pati nesėkmė. Labiau išgyventi verta dėl to, kam tuščiai švaistome savo laiką, dalykams, kurie iš tikrųjų nė iš tolo neatneša mums jokio pasitenkinimo. Kartais reikia išdrįsti, pakilti ir padaryti, nes žodžiai ir liekia tik tuščiomis kalbomis, kol jų neįprasminame.
- Neturiu laiko. Galime ginčytis valandų valandas, kad jūs laiko tikrai turite, tik nemokate jo planuoti. Žinoma, nuovargis, stresas ir įtampa daro savo, tačiau kiek laiko praleidžiate tuščiai naršydami internete, nors seniai svajojate šokti salsą? Tai tik sako viena – norite ne taip stipriai, kaip sakote aplinkiniams.
- Ši problema per daug sudėtinga. Tačiau daug kas priklauso ir nuo jūsų požiūrio. Juk Dalai Lama pasakė: „Jei problemą galima išspręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška.“
- Aš nepakankamai talentingas. Susitelkite į tai, ką galite nuveikti, o ne į tai, kodėl kiti neva talentingesni ar sugeba daugiau. Talentas jūsų rankose, tačiau jo žiedai prasiskleidžia juodu darbu. Lėkštutės su gardžiais jo vaisiais ant stalo tikrai niekas nepatieks be jūsų pastangų.
- Aš tam dar nepasiruošęs. Ar gi įmanoma būti viskam pasiruošusiems? Kartais į rankas lyg Dievo dovana nukrenta kokia nors galimybė, kurią būtina išmėginti tiek emocionaliai, tiek intelektualiai. Nereikia galvoti, kad jums nepavyks, kadangi išeidami iš komforto zonos jūs jau niekada nebebūsite tokie, kokie buvote. O kam nepatinka žinoti, jausti, suvokti ir patirti daugiau?
- Aš galėjau viską padaryti kur kas geriau. Kartais negauti ko nori, ir gauti ko nori gali baigtis ta pačia tragedija. Supraskite, kad gyvenime atsitiktinumų nėra, viskas susiję taip, kad mums nutinka tai, kas turi nutikti, o kančios ir savigaila tik paaštrina mūsų emocijas...
- Aš tikras nevykėlis. Kartosite šią frazę ir pamatysite, kaip jums pradės dar labiau nesisekti. Iš tikrųjų nesėkmė – tai nenoras bandyti. O visa kita – praktikos reikalas. Laikas, skirtas apmąstymams ir ėjimas link tikslo mažais žingsneliais – štai kuo reikėtų kliautis labiausiai.
- Aš taip norėčiau, kad viskas būtų paprasta. Ir nuo rutinos jums greitai pasidarytų taip bloga, kad nežinotumėte kur dėtis. Būtent kilimas aukštyn visomis prasmėmis, savęs keitimas, išbandymai ir patirtis leidžia įkvėpti oro ir jaustis gyvais žmonėmis. Niekada to nepamirškite – paprasta nebūna, bet juk geriau gyventi įdomiai?
- Kitiems sekasi labiau negu man. Jūs matote rezultatą, o ne procesą. O savęs lyginimas su kitais prie gero nepriveda. Nė vienas mūsų nežinome, ką vienas ar kitas žmogus iškentė, patyrė ar kokią kainą moka už vadinamąją sėkmę…
- Neturiu kuo džiaugtis. Visi atsakymai slypi šioje citatoje „Kaskart nubudę ryte gauname po dvidešimt keturias naujutėles gyvenimo valandas. Tiesiog neįkainojama dovana! Ir galime tas dvidešimt keturias valandas leisti taip, kad jos neštų ramybę, džiaugsmą ir laimę – mums ir aplinkiniams.“ (Thit Njat Hanas). Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų.
- Aš turiu per daug trūkumų. Turite priimti save tokiu, koks esate. Visi turime trūkumų, tačiau tai ne priežastis savimi netikėti ir nepasitikėti. Galiausiai jūs save matote vienaip, o aplinkiniai kitaip. Išmokite tuos trūkumus paversti privalumais. Tobulybės jau seniai nemadingos, nelaimingos ir neypatingos...
- Aš nesulaukiu jokio palaikymo. Šiuo metu pasaulyje per daug kritikos ir per mažai empatijos vienas kitam, tačiau pradėkite keistis nuo savęs. Ar dažnai kažkam pasakote gerą žodį? Dovanojate šypseną? Pagiriate?
- Neturiu laiko bendrauti. Būti vieniems nereiškia būti vienišiems, tačiau jeigu jaučiate bendravimo stoką, turėtumėte susimąstyti, kaip užpildyti šią nišą. Kurdami santykius su aplinkiniais žmonėmis, jūs atrandate daugiau, negu prarandate. Socializacija naudinga tik tuomet, jeigu jaučiate poreikį. Įsiklausykite į savo jausmus, mintis ir potyrius.
- Artimi santykiai gali palaukti. Neleiskite mylimam žmogui išsprūsti iš rankų. Meilė kaip tik užaugina sparnus ir tampa puikiu jūsų asmenybės išbandymu. Išbandymu kurti santykius, juos puoselėti, gauti visokeriopos emocinės naudos… O jeigu nepavyksta sukurti tvirtų ryšių, kai kurios pamokos būna neįkainojamos…
- Nieko tokio neatsitiks, jeigu vieną kartą nesilaikysiu duoto žodžio. Mūsų poelgiai kartais kalba už mus pačius. Sulaužote savo pažadą ir kitų akyse tampate nepatikimu žmogumi. Ar jums reikalinga tokia etiketė? Net jeigu tai nutiko ir dėl nesuvaldomų jėgų, jauskite pareigą paaiškinti savo poelgius tiems, kuriuos vertinate ir gerbiate.
- Nekaltas melas nepakenks. Nekurkite nieko melagystėmis, kadangi kažkada jose patys susipainiosite ir drėbsitės veidu į purvą. Būkite teisingi patys sau, įvertinkite ir tai, ar norite, kad žmonės jumis tikėtų ir pasitikėtų?
- Visi per daug užsiėmę, kad padarytų tai, ko prašau. O ar nevertėtų pirma pažvelgti į save? Ar jūs visuomet skubate padaryti tai, ko jūsų prašoma?Nenuvertinkite nei savęs, nei kitų ir, svarbiausia, neleiskite kitiems valdyti jūsų gyvenimo. Nenumeskite visko ant kitų pečių, kadangi už viską savo pasaulyje esate atsakingi patys.
- Niekada nerodysiu savo emocijų. Net jeigu manote, kad robotams šiame pasaulyje sekasi geriau, neverta savo sielos uždaryti akmeniniame kalėjime. Kažkodėl emocingi žmonės šiais laikais laikomi silpnąja visuomenės dalimi, juos lengva pašiepti, pajuokti… Ar tokiame pasaulyje gyventi geriau, kur jausmingumas trinamas į miltus? Būti tuo, kuo esate – tai didžiausia dovana.
- Niekada neatleisiu. Kad ir ką patyrėte, nešiotis nuoskaudas lyg akmenis užantyje prasta išeitis. Judėkite į priekį, o ne gręžiokitės atgal. Neleiskite praeities šešėliams užtemdyti jūsų gyvenimo siekių. Atleisdami išlaisvinate ne tik tą žmogų, kuris jus įskaudino, bet pirmiausia save.
- Mano širdis per daug kartų dužo, todėl daugiau nerizikuosiu. Verčiau tegu ji dūžta dar šimtus kartų, negu nedūžta visai. Išmokite gyvenimo siunčiamas pamokas, kad žinotumėte, kaip pasiekti meilės malonės. O ji maloninga visiems, tik kai kuriems neišvengiamai reikia daugiau pamokų, kad suprastų meilės esmę.
