Anemija – nepastebima, bet pavojinga kraujo liga

Iš skaitytojų laiškų

„Nesuprantu, kas darosi, be priežasties kamuoja nemiga, tapau dirgli. Negana to, nulūžinėjo visi nagai, ėmė slinkti plaukai. Gal man vėžys ar kita baisi liga?“

„Jau kurį laiką rytą negaliu pabusti, net dienos pradžioje jaučiuosi taip, tarsi būčiau laukus arusi. Nėra jėgų, sunku susikaupti. Gal trūksta vitaminų?..“

„Keista, bet labai pasikeitė mano skonio receptoriai. Anksčiau nemėgau aštraus maisto, o dabar traukia suvalgyti ko nors pikantiško. Be to, jaučiu raumenų silpnumą. Nesu nėščia ir kraujo tyrimai nieko bloga nerodo. Ką patartumėte?“

Kaip atpažinti anemijos simptomus ir papildyti geležies atsargas?

Anemiją atpažinti nelengva, nes jos simptomai panašūs į daugelio kitų ligų požymius. Mažakraujystė – tai organizmui pavojinga geležies trūkumo pasekmė. Ypač ji pavojinga nėštumo metu, nes geležies stoka gali sukelti persileidimą, taip pat raumenų funkcijos, miego ir elgsenos sutrikimus, net depresiją. Nenumokite ranka ir pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu be priežasties tapote dirglūs, sunku susikaupti, jaučiate bendrą silpnumą ir nuovargį, padažnėjo pulsas, nusilpo raumenys, pakito uoslės ir skonio receptoriai, pykina arba norisi valgyti aštraus, pikantiško ar rūgštaus maisto.

Be to, gali svaigti arba skaudėti galva, tirpti ir šalti galūnės. Anemiją išduoda ir išbalusi oda, dažnai kylantys spuogai, votys, nusilpęs imunitetas. Jeigu dažnai sergate infekcinėmis ligomis, reikėtų ištirti kraują.

Būtina atlikti išsamius tyrimus

Vystantis mažakraujystei, hemoglobino kiekis kraujyje iš pradžių gali būti normalus (tyrimas nieko bloga nerodo), tačiau ląstelėms jau ima stigti geležies. Taip yra todėl, kad pirmiausia organizmas bando kompensuoti geležies stygių eikvodamas sukauptas atsargas. Kai hemoglobinas nukrinta žemiau normos, organizmui jau būna padaryta nemaža žala. Tai išduoda ir žvilgesį praradę, slenkantys plaukai, skilinėjančios lūpos, trapūs nagai, suplonėjusi ir išsausėjusi oda.

Todėl svarbu ištirti ne tik hemoglobino, bet ir feritino kiekį (jis pradeda mažėti dar neišsivysčius mažakraujystei) kraujyje. Tai anksčiau leidžia įtarti anemiją. Gydymą turi skirti gydytojas. Nereikėtų eksperimentuoti pačioms ir vartoti stiprių preparatų, kuriuose didelė geležies koncentracija, – jie turi stiprų šalutinį poveikį.

Kodėl sumažėja geležies

Geležies trūksta apie 50 proc. pasaulio gyventojų, nes šis mineralas sunkiai pasisavinamas. Daugiausia geležies absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje ir viršutinėje tuščiosios žarnos dalyje. Suaugusių žmonių organizmas iš maisto pasisavina vidutiniškai apie 6,5 proc. (svyruoja nuo 3 iki 10 proc.) geležies, moterų organizmas – keturis kartus daugiau. Į kraują patekusi geležis jungiasi su transferinu ir yra nugabenama į blužnį, kaulų čiulpus ir kepenis, kurie yra pagrindinės geležies saugyklos. Per dieną netenkame apie 1 mg geležies (didžioji dalis su žuvusiomis ląstelėmis).

Be vitaminų C, B₁₂, kobalto  ir folio rūgšties, organizmas negali jos gerai absorbuoti. Taigi, jei nesveikai maitinatės, jūsų racione vyrauja miltiniai patiekalai, greitasis, rafinuotas ir sintetinių maisto priedų turintis maistas, retai valgote kruopų, daržovių, ypač padidėja rizika susirgti mažakraujyste. Tai gresia ir rūkaliams, nes nikotinas kaip ir stresas – didžiausi vitamino C priešai.

Geležies gali pristigti ir tuo atveju, jeigu piktnaudžiaujate stipria juodąja arbata, kava, geriate daug pieno. Geležies gali trūkti, jei esate vegetarė ir nepapildote valgiaraščio geležies turinčiais produktais.

Geležies gali trūkti, jei:

• dažnai laikotės dietų;
• valgote nevisavertį maistą;
• aktyviai sportuojate;
• gausiai kraujuojate per mėnesines;
• rūkote;
• esate nėščia arba maitinate krūtimi;
• sergate skrandžio ar kitomis virškinimo trakto ligomis;
• dažnai vartojate virškinimą gerinančių ar skrandžio sulčių rūgštingumą mažinančių vaistų.

Įsidėmėkite! Geležies dienos norma moterims 15–18 mg. Su maistu gaunamos geležies neperdozuosite, bet vartojant maisto papildus su šiuo mineralu tai įmanoma. Tada kietėja viduriai ar viduriuojama, atsiranda pykinimas, vėmimas, sutrinka virškinimo trakto veikla.  

Kuo naudinga

Geležis suteikia energijos, stiprina imunitetą, gerina atmintį ir saugo nuo anemijos. Be geležies nesigamintų hemoglobinas (Hb) – eritrocitų sudėtinė dalis, kuri prisijungia deguonį ir išnešioja jį po organizmą. Sumažėjus hemoglobino kiekiui, vystosi mažakraujystė (moterims hemoglobino norma 120–160 g/l, vyrams – 140–180 g/l).

Kaip papildyti atsargas

Iš augalinių produktų daugiausia geležies turi grikiai, mėlynės, braškės, žemuogės, taip pat žalios lapinės daržovės.

Daugelis gydytojų neretai visą kaltę suverčia vegetarinei mitybai. Nors iš gyvūninės kilmės baltymų geležis pasisavinama geriausiai, mažakraujyste serga vienodai ir vegetarai, ir mėsėdžiai.

Nesvarbu, valgote kepsnius ar jų nevalgote, mityba turi būti visavertė. Kad organizmas pasisavintų geležį, mėsą reikėtų vartoti su vitamino C turinčiomis daržovėmis (ypač tinka rauginti kopūstai su spanguolėmis, paprikos, burokėliai ir kt.). Nemažai geležies yra ir grūdų produktuose (rupioje duonoje, makaronuose, įvairių kruopų košėje), ankštinėse ir tamsiai žalios spalvos daržovėse bei jų sultyse, riešutuose, mėlynėse, džiovintuose vaisiuose (ypač slyvose, figose, abrikosuose, mielėse).

Jei įtariate, kad gali stigti geležies, profilaktiškai tikslinga daugiau valgyti geležies turinčių ir ją pasisavinti padedančių produktų, pavartoti vaistažolių arbatos, bičių produktų (duonelėje, žiedadulkėse ypač daug mineralinių medžiagų). Prieš geriant sintetinius maisto papildus, vertėtų pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus, kad įsitikintumėte, ar yra tokia būtinybė.

Iš augalinių produktų daugiausia geležies turi grikiai, mėlynės, braškės, žemuogės, taip pat žalios lapinės daržovės. Geležies taip pat yra obuoliuose, petražolėse, rupioje duonoje, pupelėse, avižų kruopose, erškėtuogių vaisiuose.

Geležies suteikia ir vaistažolės: dilgėlės (netinka tiems, kurių linkęs tirštėti kraujas), žemuogės, erškėtuogės, juodųjų serbentų pumpurai, geltonžiediai barkūnai ir kt. Veiksmingiausi mišiniai. Šaukštą mišinio užplikykite puse stiklinės vandens. Gerkite tris kartus per dieną prieš valgį apie 2 mėnesius su savaitės pertraukomis.  Prieš tai verta pasitarti su specialistu.

Pasitikrinkite, kur daugiausia yra geležies (100 g)

• Chalvoje – 30 mg.
• Kviečių sėlenose – 17 mg.
• Kiaulių kepenyse – 16 mg.
• Veršių kepenyse – 10 mg.
• Sezamų sėklose –  10 mg
• Linų sėmenyse – 8 mg.
• Jaučių kepenyse – 8 mg.
• Sorose – 7 mg.
• Džiovintuose žirniuose – 7 mg.
• Kiaušinių tryniuose – 6 mg.
• Pistacijose – 6,6 mg.
• Lęšiuose – 6 mg.
• Petražolėse – 5 mg.
• Džiovintuose abrikosuose – 4,4 mg.
• Jaučių liežuviuose – 4 mg.
• Jautienoje – 4 mg.
• Riešutuose – 4 mg.
• Avižiniuose dribsniuose – 4 mg.
• Grikiuose, kviečiuose – 3 mg.
• Ruginėje rupioje duonoje – 3 mg.
• Saulėgrąžose – 6 mg.
• Špinatuose – 3 mg.

Nepiktnaudžiaukite kofeinu!

Pasak gydytojų, kofeinas dirbtinai stimuliuoja organizmą ir jo funkcijas, todėl piktnaudžiaujant jo turinčiais gėrimais darbingumas ne didėja, o mažėja. Be to, kofeinas šalina skysčius iš organizmo, todėl kartu netenkama daug kalio, magnio ir kitų mineralų.

Paskaičiuota, kad žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150–225 mg kofeino, net 75 proc. gaunama su kava. Puodelyje kavos yra 50–150 mg kofeino, puodelyje arbatos – daugiau kaip 50 mg, o kokakoloje (0,5 l) – per 35 mg.

Pasak specialistų, saikingas kofeino vartojimas, jei neviršijama 300 mg per dieną (maždaug 3 kavos puodeliai), sveikam žmogui nekelia pavojaus sveikatai. Taip pat atsiminkite, kad galite gauti su maistu paslėpto kofeino. Jo gali būti įvairiuose maisto produktuose: saldainiuose, energiniuose gėrimuose, net vaistuose.

Tekstas L. Grinkevičienės.