Šiandien ji sveria 63 kg (ūgis 1,71 m), pasakoja savo istoriją ir sako: „Dalinuosi savo patirtimi tam, kad merginos, kurios nori atsikratyti svorio, nedarytų esminių ir didelių klaidų bei nesusigadintų sveikatos“.
– Asta, papasakokite, kada pradėjo augti svoris?
– Vaikystėje buvau liekna ir neturėjau problemų dėl svorio. Viskas pasikeitė tuomet, kai man buvo 14 metų. Tada svoris tiesiog žaibiškai užaugo – viešėdama pas močiutę kaime, vos per mėnesį priaugau daugiau kaip 10 kilogramų. Kadangi valgiau viską, kas tik buvo po ranka – saldainius, miltinius patiekalus, bulves, svoris tikrai nestovėjo vietoje. Tuo labiau, kad neskaičiavau kalorijų ir valgydavau bet kuriuo paros metu – tiek ryte, tiek naktį.
– Kada supratote, jog jaučiatės blogai? Kas paskatino keisti gyvenimą?
– Vieną dieną, nuėjusi pas gydytojus, pasitikrinti sveikatos prieš mokyklą ir pamačiusi ne itin gražius skaičius, kuriuos rodė svarstyklės pasijutau tikrai nekaip. O kai išgirdau žodžius, kad ir kaip jie buvo taktiškai išsakyti „tu sveri 80 kg ir turi truputėlį antsvorio“, išėjusi iš gydytojų kabineto sustojau.
Mąsčiau, kad esu tokia jauna, o svoris tikrai nemažas! Pagalvojau – nuo šiandien keisiu savo gyvenimo būdą ir numesiu kuo daugiau svorio. Būsiu graži... Juolab kad mokykloje patyčių dėl svorio be abejonės tekdavo sulaukti. Taip pat ir gatvėje žmonės atkreipdavo dėmesį į mane ne dėl to, kad atrodžiau gražiai. Būdavo ir į akis pasako: „Na, tu tokia mėgstanti pavalgyti“. Žinoma, kad negalėjau jaustis laiminga. Tad nusprendžiau kuo greičiau veikti.
– Kokiais būdais bandėte numesti svorio?
– Štai ir yra ta pamoka, kurią verta žinoti visomis merginoms, norinčioms atsikratyti papildomų kilogramų ir nekartoti mano klaidų. Aš norėjau „Didelio stebuklo“, numesti svorį greitai. Paradoksas, tačiau šis procesas vyko tikrai ilgai. Nuo 14 iki 18 metų svorį mesti bandžiau įvairiais būdais, laikiausi pačių „greičiausių“, griežčiausių, drastiškų dietų, ir rezultato iš tiesų nebuvo matyti arba jis buvo laikinas.
Taip pat skaitykite: Vitaminų ir mineralų perdozavimas: kokie simptomai tai rodo?
Maniau, kad numesiu per savaitę kokius 6 kg ir tada valgysiu vaisius, daržoves, kitą liesą maistą. Būdavo, kad visą savaitę kasdien valgau po vieną pakelį grikių, o atsistojusi ant svarstyklių matau, kad visos kančios nuėjo veltui – nenumečiau nė vieno kilogramo.
Tokiais momentais įvykdavo lūžis ir aš vėl prisivalgydavau. O baisiausia tai, kad iš tikrųjų tokiomis dietomis tik nualinau save ir susigadinau sveikatą. Nieko keisto, kad ir mano šeima išgyveno, nuolat kariaudavau ir pykdavausi su tėvais, tačiau suprantu, kad jie buvo teisūs.
Nenuleidau rankų, vis tiek bandžiau mesti svorį. Nukritus svoriui tiek apsidžiaugdavau, kad ir vėl prisivalgydavau, o po kelių dienų, užlipusi ant svarstyklių ir pamačius +1 kg vėl pradėdavau verkti. Kiekviena suvalgyta didesnė porcija virsdavo tikra kančia, kadangi visos mintys sukdavosi tik apie maistą. Tokiu gyvenimo keliu ėjau apie vienerius metus, o svoris tai mažėjo, tai didėjo. Deja, sporto niekada nemėgau ir maniau, jog žmonės šaipysis iš to, kaip aš bėgiosiu. Dar vienas lūžis įvyko tada, kai man suėjo 18 metų.
– Kai įvyko nušvitimas ir pradėjo lydėti sėkmė, ką konkrečiai keitėte savo gyvenimo būde?
– Taigi, kaip supratote, per 4 metus svorio man numesti taip ir nepavyko. Kol supratau, kad nereikia bandyti įvairių greitų dietų ir norėti greito rezultato, praėjo nemažai laiko. Pirmas dalykas, kurį padariau buvo paprastas – nusprendžiau „neėsti, o valgyti“, todėl ir pavyko pasikeisti. Galima sakyti, kad 17 kilogramų atsikračiau nuo 18 iki 22 metų, taigi, svorio kritimas buvo lėtas, tačiau užtikrintas.
Pradėjau mažinti maisto porcijas, skaičiuoti kalorijas, nusprendžiau užsiimti papildoma veikla, eiti pasivaikščioti, susitikti su draugėmis, o svarbiausia – mažiau valgyti. Visiškai „ignoruoju“ bulvinius produktus, saldumynus, vengiu miltinių patiekalų. Net kavą ir arbatą geriu be cukraus ir man visai skanu.
Žinoma, sunkiausia buvo su saldumynais, bet sau pasakiau, jų nevalgysiu tik tol, kol nukris nelemti kilogramai, o vėliau, valgysiu, jeigu dar norėsiu, tik aišku, „proto ribose“. Šiuo metu mano valgiaraštyje puikuojasi vaisiai, daržovės, žuvis, nedidelis liesos mėsos kiekis, o ir sveikata, iš pradžių varginusi, vis labiau taisosi.
Leidžiu sau ir mažas nuodėmes, tikrai nebadauju, tačiau visada atkreipiu dėmesį, ką valgau ir niekada nededu į burną bet ko. Kartais, žinoma, norisi atsipūsti ir neskaičiuoti suvalgytų kąsnių, tačiau negaliu sau to leisti. Taip pat nuo 18 valandos stengiuosi riboti maisto kiekį.
– Pasikeitė jūsų įvaizdis, požiūris ir visas gyvenimas! Ką patartumėte kitoms merginoms, kurios nori atsikratyti antsvorio?
– Žmonės gatvėje manęs neatpažįsta, o tie, kurie nuolatos šaipydavosi, komplimentus dalina labai su malonumu. Pasikeitė ne tik kūno formos, bet ir plaukų spalva, manieros, elgesys. Manau kito viskas – su svorio metimu, keičiausi ir pati. Turėjau svajonę „kad žmonės, kurie manęs ilgai nėra matę – neatpažintų“. Ta svajonė išsipildė. Net prekybos centre susitikus kokį seną pažįstamą, kurio nemačiau ilgą laiką, tenka prieiti ir prisistatyti, nes manęs neatpažįsta.
Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria: kaip išsirinkti tinkamą aliejų?
Pagalvoju, kad dar norėčiau numesti vieną kita kilogramą, tačiau iš tikrųjų dabar jaučiuosi pasiekusi aukso viduriuką ir tikrai neišgyvensiu, jeigu nepavyks.
Svarbiausia, kad jaučiuosi laiminga. O kitoms merginoms palinkėčiau stengtis tik dėl savęs, o ne dėl kažko kito mesti svorį. Taip pat nedaryti mano klaidų – drastiškos dietos, greitas svorio kritimas tik gadina sveikatą, o ir kilogramai sugrįžta labai greitai.
