Parašyta tokioms knygoms ne itin įprasta – dienoraščio – forma, ji sužavėjo tūkstančius sulieknėti norinčių merginų bei moterų ir jau po savaitės užkopė į perkamiausių knygų dešimtuką, kuriame laikėsi iki paskutinės minutės, kol buvo išimta iš prekybos.
Prieš keletą mėnesių jos autorė Modesta Žukauskaitė (27 m.) išleido ir antrąją knygą – praktinį vadovą norinčioms sulieknėti „Slaptomanė. Darbo knyga“. Dabar autorė neslepia – toks jos knygų populiarumas išties pranoko lūkesčius. Nors sėkme ji ir tikėjo, bet tai, kad „Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis“ bus taip greitai išpirktas, nustebino ir ją.
Vis tik norinčioms susipažinti su slapta knygos herojės Smiltės lieknėjimo istorija ir nerandančioms, kur šią knygą nusipirkti, Modesta Žukauskaitė turi puikių žinių – jau labai greitai knygynus pasieks antrasis gerokai papildytas, atnaujintas ir pratęstas knygos „Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis“ leidimas.
O kol jos laukiame, kalbamės su Modesta apie jos kūrybinį kelią, apie pirmosios knygos gimimą ir apie jos pačios atrastą ir susistemintą lieknėjimo filosofiją.
– Modesta, papasakokite apie save. Ką veikėte iki pirmosios savo knygos išleidimo?
– Verslo srityje sukuosi jau nuo 16-os metų. Mano pradžia buvo kosmetikos pardavimai. Sekėsi tikrai neblogai – per šešerius metus pavyko suburti 200 žmonių komandą ir jai vadovauti. Likus maždaug metams iki šią kompaniją man paliekant, joje atsirado speciali lieknėjimo priemonių linija. Mane tai sudomino ir aš pradėjau išsamiau domėtis įvairiais lieknėjimo būdais.
Galiausiai nusprendžiau savo gimtajame mieste Raseiniuose įkurti lieknėjimo klubą. Jame lankydavosi tiek vyrai, tiek ir moterys. Naudodama lieknėjimui skirtus produktus, padėdavau jiems atsikratyti antsvorio.
Vėliau supratau, kad sulieknėti įmanoma ir sveikai maitinantis bei judant, ir tam nėra būtina specialių produktų vartoti griežtai ir keletą kartų per dieną. Neslėpsiu, kad tokius produktus ir pati mėgstu ir naudoju, bet tik kai kažkur skubu ar noriu atgauti plokščią pilvuką po labai nuodėmingų patiekalų arba noriu skanaus ir sveikesnio užkandžio nei bandelė ar batonėlis, kurių greituoju būdų galime įsigyti bet kur.
Iš gautų žinių ir įvairių lieknėjimo istorijų susisteminau dešimt lieknos merginos įpročių. Šią teoriją išbandžiau pati ir per pusę metų atsikračiau 10 nereikalingų kilogramų.
Taigi, pradėjau ieškoti įvairios informacijos apie sveiką mitybą, skaičiau daug literatūros, taip pat sulieknėjusių moterų istorijas. Bandžiau suprasti ir surasti tą pagrindą, nuo kurio ir priklauso sveikas kūno svoris.
Galiausiai iš gautų žinių ir įvairių lieknėjimo istorijų susisteminau dešimt lieknos merginos įpročių, kuriuos kiekvienam norinčiam atsikratyti antsvorio tiesiog reikia išsiugdyti. Šią teoriją išbandžiau pati ir per pusę metų atsikračiau 10 nereikalingų kilogramų. Supratusi, kad šie įpročiai tikrai veiksmingi, juos taikyti pradėjau ir savo klube.
Skaičiuodavau klientų numestus kilogramus ir kartą per savaitę su jais susitikdavau, kad pamatyčiau jų užpildytą kasdienių valgymo įpročių lentelę. Rezultatai tikrai nenuvylė – klube tuo metu dalyvavo 60 žmonių ir per keletą mėnesių jie visi bendrai atsikratė maždaug 400 kilogramų.
Neliepdavau jiems nevalgyti to ar ano, tiesiog įvertindavau jų užpildytą lentelę ir pasakydavau, kur dar reikėtų pasitaisyti, ką daryti kitaip ir pan. Supratau, kad žmonėms tiesiog reikia palaikymo ir motyvacijos, kurios šiais laikais gauname labai mažai. Arba vietoje jos mus aplinka sugeba tik kritikuoti ir nuvertinti mūsų tikslus.
– Kas galiausiai lėmė jūsų apsisprendimą apie tai išleisti knygą ir dar tokia gan neįprasta – dienoraščio – forma?
– Maždaug prieš dvejus metus išvažiavau gyventi į Rusiją. Ir ten vis galvodavau, kuo man užsiimti. Kalbos nemokėjau, tad kasdien nuo trijų iki penkių valandų skirdavau mokymuisi, tačiau vis galvodavau apie savo klubo klientus, kuriuos palikau Lietuvoje. Svarsčiau, ką daryti ir kaip jiems padėti man būnant Rusijoje.
Tuomet vieną dieną tėtis man pakišo mintį. Sako, Modesta, kodėl gi tau neparašius knygos? Iš pradžių tik pasijuokiau – juk mokykloje nebuvau iš tų, kuri stebindavo savo rašinėliais. Porą mėnesių galvojau apie šią idėją ir galiausiai pradėjau žengti pirmuosius žingsnius.
Pasiskaičiusi ir pasidomėjusi internete supratau, kad žmonėms įdomiausia yra skaityti tai, kaip lieknėja kiti, tad taip ir nusprendžiau dienoraščio forma parašyti moters lieknėjimo istoriją. Taip gimė romano, kuris padeda lieknėti, idėja.
– Tačiau knygą rašėte ne viena?
– Maždaug tris mėnesius prie šios knygos dirbau viena, galvoje turėjau šimtus minčių, tačiau nežinojau, kaip jas tinkamai sudėlioti ant lapo. Galiausiai pamaniau, kad man reikėtų pagalbos žmogaus, kuris žinotų ir mokėtų visas mintis sudėlioti taip, jog išeitų įdomi knyga.
