Daugumai žmonių patinka, kai juos išklauso, paiso jų nuomonės, nepertraukia kalbant. Kai toks žmogus atsiranda mūsų kelyje, manome jį esant „geros dūšios“. Jis viską daro taip, kad kitiems būtų gera ir patogu: lengvai užsikrauna sau ant pečių svetimą naštą, pamina savo troškimus dėl kito asmens norų, su šypsena prisiima aukos vaidmenį. O kaip kitaip? Juk būtent taip elgiasi geri žmonės. O gal – žmonės be stuburo?
Galbūt jus auklėjo taip, kad įskaudinti kitą reiškia tolygu būti niekšu. Bet juk ne visi aplinkinių reikalavimai yra logiški ir teisingi. Kodėl turite atsisakyti apsilankymo teatre dėl to, kad draugė eilinį kartą neturi kam palikti vaiko? Kodėl aukojate savo asmeninį laiką, kad perdarytumėte išsiblaškiusio kolegos ataskaitą? Siekdami visiems įtikti įvarote save į kampą. Ar gali paprastas mirtingasis turėti tiek jėgų ir laiko, kad išpildytų kiekvieno pažįstamo ir artimojo lūkesčius?
Supraskite, kad atsisakydami to, kas jums tikrai labai svarbu, išduodate patys save. Jūsų gyvenimas negali būti visavertis ir laimingas. Negalite būti geras kitiems ir abejingas sau. Pertvarkyti savo įsitikinimus nėra lengva. Kad nesijaustumėte visiški egoistai, prisiminkite situacijas, kai buvo gerai visiems, išskyrus jus. Jūsų auka buvo priimta kaip savaime suprantama. Prisipažinkite, ar širdyje nebuvo skaudu, kad niekas nepasivargino pasidomėti jūsų jausmais? Kita vertus, jeigu žmogus nepasako savo nuomonės, galima manyti, kad jis jos paprasčiausiai neturi. Nereiškiate savo teisių ir norų, vadinasi, jums taip gerai. Gal jau pats laikas šiek tiek keistis? Nežinote, kaip? Pabandykite pasinaudoti keletu patarimų.
Veiksmai, kurių privalu imtis
- Pagalvokite, ko iš tiesų bijote. Prisiminkite ir užrašykite ant lapo paskutines penkias situacijas, kai darėte ar kalbėjote kažką, kad gautumėte kitų pritarimą. Kaip būtumėte elgęsi, jeigu būtumėte klausę savo troškimų, o ne siekę įtikti kitiems? Kas blogo būtų nutikę, jeigu taip ir būtumėte pasielgę?
- Atidžiai išanalizuokite visus nuogąstavimus, ar tikrai jūsų pozicijos išsakymo pasekmės tokios baisios? Ar taip jau baisu kažkam nepatikti ar nutraukti kontaktus su vienu ar kitu žmogumi? Ar tikrai verta bendrauti su tais, kurie ignoruoja jūsų interesus ir mato tik savuosius?
- Įvertinkite reikalavimus, kuriuos sau keliate. Kartais žmogus atlaidus kitų silpnybėms ir klaidoms, bet sau jų neatleidžia. Tobulybės siekimas, žinoma, pagirtinas, bet viskam yra ribos. Neprivalote būti tobuli. Kaip pasakė japonų rašytoja Murasaki: „Kiekvienas sukonstruotas savaip. Nėra žmogaus visiško niekšo. Nėra ir tokio, kuris turėtų visus privalumus: grožį, savitvardą, protą, skonį ir ištikimybę. Kiekvienas geras savaip ir sunku pasakyti, kuris geresnis.“
- Liaukitės save vertinę tik pagal tai, ką darote dėl kitų. Tarpusavio pagalba – puiki visų santykių dalis, bet nereikia daryti to, ką darote vien tam, kad kam nors įtiktumėte. Sprendimas padėti turi būti nuoširdus ir neprimestas. Labiausiai vertinami geranoriški, o ne baime ar kalte pagrįsti poelgiai. Nėra protinga traukti iš bėdos kitus išduodant savo įsitikinimus ir vertybes. Žinokite, kad toli gražu ne visiems patinka silpnavaliai. Supratę, kas esate, aplinkiniai gali labai lengvai pradėti naudotis šia jūsų silpnybe. Slėpdamiesi už svetimų lūkesčių ir planų, vargu ar galėsite išskleisti savo asmeninį potencialą.
- Mokykitės sakyti „ne“. Jeigu jūsų prašo to, kas į jūsų planus neįeina, nebijokite atsakyti. Ir nereikia prigalvoti visokių pasiteisinimų – sakykite taip, kaip yra. „Ne“ – viso labo atsakymas, kaip bet kuris kitas. Jeigu draugai kviečia į vakarėlį, kuriame bus jums nemalonių žmonių, atsisakykite dalyvauti paaiškindami, kad tokie susibūrimai – ne jums. Neieškokite svarių argumentų, pasakykite „ne“ ir stebėkite reakciją. Daugeliu atvejų įsitikinsite, kad nieko blogo neįvyks. Niekas neįsižeis. O jeigu kas nors bus labai nepatenkintas, neverta išgyventi, jeigu ir dings iš jūsų gyvenimo.