„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

15 itin aktualių klausimų odontologui

Su dantų priežiūra susiję nemažai mitų, todėl dažnai kyla įvairiausių klausimų, tarkime, ar tinkamai prižiūrime savo dantis? O gražia šypsena, sveikais dantimis juk norisi džiaugtis kiekvienam...
Šypsena
Šypsena / Fotolia nuotr.
Asmenio archyvo nuotr./Gydytoja-odontologė Giedrės Venckutė
Asmenio archyvo nuotr./Gydytoja odontologė Giedrė Venckutė

Apie tai, ką verta žinoti, kad išsaugotume sveikus ir baltus dantis, klausiame gydytojos odontologės Giedrės Venckutės iš Denta Clinic odontologijos klinikos.

 

1. Jei kasdien valomi dantys, ar reikia dar papildomai juos valyti tarpdančių siūlu?

Daugelio apydančio ligų, jų komplikacijų, iš kurių skaudžiausias – danties netekimas, galima išvengti gerai prižiūrint burnos ertmę. Tad, siekiant išsaugoti sveikus dantis, neturime leisti apnašoms susidaryti. Tai padaryti galime su tinkamai parinktu dantų šepetėliu, tarpdančių siūlu ir burnos ertmės skalavimo skysčiu. Pagrindinė apnašų valymo priemonė, kaip visi žinome, yra dantų šepetėlis, tačiau nepamirškime ir tarpdančių siūlo, kuris ne mažiau svarbus mūsų dantų priežiūroje tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Naudodami tarpdančių šepetėlį ar siūlą, sumažiname apnašų kaupimąsi ant dantų ir dantenų tarpdančiuose, geriname dantenų kraujotaką, leidžiame medžiagoms (pvz., fluoridams) lengviau patekti į šias vietas ir padėti apsaugoti dantis nuo ėduonies.

 

2. Kaip taisyklingai valyti dantis?

Dauguma žmonių valosi dantis bent kartą per dieną. Deja, dažnai blogai, o ypač vaikai. Tyrimų duomenimis,  naudojant elektrinį dantų šepetėlį, apnašos valomos geriau. Tačiau nors jis ir sukasi, tai nereiškia, kad mums reikia įdėti mažiau pastangų. Naudojant įprastą dantų šepetėlį, turime stengtis kiek įmanoma geriau išvalyti tris kiekvieno danties paviršius: pirmiausia tą, kurį matome, vėliau tą, kuriuo kramtome, ir galiausiai vidinį paviršių (liežuvinį arba gomurinį, priklausomai nuo valomo žandikaulio). Negalima valyti horizontaliais judesiais ir labai spaudžiant dantų šepetėlį. Priekinius paviršius patariu valyti vertikaliais, šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais, kramtomus – horizontaliais, sukamaisiais, o gomurinius ir liežuvinius – šluojamaisiais. Ir nepamirškite nuvalyti liežuvio jam skirtu valikliu!

 

3. Kokio kietumo šepetėlį rinktis?

Renkantis šepetėlį, reikia atkreipti dėmesį į daugelį kriterijų. Geriausia kreiptis patarimo į savo gydytoją odontologą, o renkantis savarankiškai, svarbu atkreipti dėmesį į amžių, burnos ertmės dydį, dantenų būklę, dantų padėtį, sąkandį, ortodontinius prietaisus ar protezus. Valantis šepetėliu, svarbiausia pašalinti kuo daugiau susikaupusių apnašų ir tuo pačiu stengtis kuo mažiau pažeisti minkštuosius audinius (dantenas) ir dantis. Apnašos geriau nuvalomos dantų šepetėliais maža galvute, minkštais arba vidutinio kietumo šereliais. Jeigu sunkiau prieiti prie tam tikrų dantų paviršių, visuomet pacientams rekomenduoju naudoti vieno danties šepetėlį.

 

4. Kiek sykių per dieną būtina valyti dantis?

Kad ir kaip pacientai nenori to išgirsti, bet valyti dantis reikia bent du kartus per dieną. Ryte, po pusryčių, ir ypač vakare, po vakarienės, vėliau nieko neužkandžiauti ir negerti, išskyrus vandenį. Tačiau atminkite, kad ne visada dažnas valymas yra kokybiškas. Tad geriau du kartus kruopščiai išsivalykite dantis, o pavalgę būtinai paskalaukite burną!

 

5. Ar kramtomoji guma padeda išsaugoti sveikus dantis?

Kramtomoji guma gali būti naudojama kaip profilaktikos priemonė norint išsaugoti sveikus dantis, bet ja nereikėtų piktnaudžiauti ar naudoti kaip pagrindinę burnos priežiūros priemonę. Guma pavalgius turėtų būti kramtoma 10 minučių, tada skatinamas seilėtekis ir gerėja burnos ertmės savaiminis valymasis seilėmis. Gumoje esantis ksilitolis  saugo nuo bakterijų, o karbamidas didina pH. Tad kaip ir gyvenime – viskas galima, bet su saiku.

Ne visada dažnas dantų valymas yra kokybiškas. Geriau du kartus kruopščiai išvalyti, o pavalgius būtinai išskalauti burną!

6. Kaip pasirinkti dantų pastą?

Dantų pasta tik padeda geriau pašalinti apnašas, o jos veikliosios medžiagos patenka ant dantų ir dantenų paviršiaus. Renkantis gydomąsias-profilaktines dantų pastas, svarbiausia atkreipti dėmesį į žmogaus amžių, pavyzdžiui, mažiems vaikams patariama naudoti dantų pastas be fluoro ar su itin mažu kiekiu fluoro (250–500 ppm). Labai svarbu tinkamai parinkti pastą vaikams, turintiems mišrų sąkandį, t. y. kai pieniniai dantukai keičiasi į nuolatinius.

 

7. Ar dantų emaliui nekenkia pasta su šveičiamosiomis dalelėmis?

Senesnėse balinamosiose dantų pastose būdavo daug abrazyvo, kuris labai kenkdavo dantų emaliui. Naujose nebededama vandenilio peroksido, rūgščių, galinčių pažeisti dantis, tačiau į sudėtį vis dar įeina, nors ir mažiau, dėmes tirpdančių fermentų ir abrazyvo. Beje, pastarasis pažeidžia danties paviršių, o esant nelygiam dantų paviršiui, daug greičiau kaupiasi apnašos, ko mes vis bandome išvengti. Tad savo pacientams dažniausiai nerekomenduoju tokių pastų, ypač vaikams.

 

8. Kodėl valantis dantis balinamąja pasta dantys nepabąla?

Balinamosios dantų pastos, kaip ir atliekant profesionalią burnos higieną, naikina tik išorines dėmes, kurios dažniausiai atsiranda nuo kavos, arbatos, maistą dažančių medžiagų, tabako. Bet jos nepašalina dėmių, esančių danties audinių paviršiniame sluoksnyje.

 

9. Dėl kokių priežasčių atsiranda blogas burnos kvapas?

Blogam burnos kvapui labai daug įtakos turi prasta ir netaisyklinga dantų priežiūra. Dažniausiai žmonės pamiršta, kad reikia naudoti ne tik dantų šepetėlį, bet, kaip jau minėjau, ir tarpdančių siūlą, liežuvio valiklį, burnos ertmės skalavimo skystį. Dar keli tam įtaką turintys veiksniai – tai ėduonies pažeisti dantys, nepašalintos dantų šaknys, apnašos burnos ertmėje. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad netaisyklinga mityba, kvėpavimas išsižiojus ir žarnyno ligos irgi gali sukelti erzinantį, prastą burnos kvapą.

 

10. Kiek kartų per metus profilaktiškai reikia tikrintis dantis?

Tai labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, jo burnos ertmės priežiūros įgūdžių. Vaikams ir paaugliams geriausia pas odontologą lankytis kas šešis mėnesius, nes jie priklauso ėduonies rizikos grupei – dėl netaisyklingos ir nereguliarios burnos ertmės priežiūros, besivystančio organizmo. Suaugusiesiems, neturintiems didelių nusiskundimų, – bent kartą per metus. Žinoma, nepamirškite atkreipti dėmesį į gydytojo odontologo rekomendacijas.

 

11. Dėl kokių priežasčių atsiranda dantenų ligos?

Tai vienos labiausiai paplitusių odontologinių ligų. Jų gydymas yra toks pat svarbus, kaip ir dantų ėduonies. Visų šių ligų pagrindinė priežastis – bakterinės dantų apnašos, kurioms daugiausia įtakos turi asmens higiena, pakitusi dantų padėtis ir anatomija, mitybos įpročiai, ligos, vartojami vaistai, genetinės ligos, paveldimumas ir kt.

 

12. Kodėl susidaro dantų akmenų?

Vos dantims išdygus, juos apgaubia labai plona plėvelė. Danties paviršių veikiant seilėms, ima rastis apnašų. Bet tai dar ne dantų akmenys. Tik kalcifikavus minkštoms apnašoms, jos tampa kietomis, nepaslankiomis apnašomis – dantų akmenimis. Tam susidaryti, kaip ir dantų ėduoniui, įtakos turi žmogaus higienos įpročiai, seilių ir geriamo vandens sudėtis, mityba, dantų anatomija, nekokybiškos plombos. Beje, dantų akmenys kaupiasi ir vaikams, ir suaugusiesiems. Daug  greičiau – vyrams.

 

13. Kas yra dantų ėduonis?

Dantų ėduonis – tai lėtinė infekcinės kilmės kietųjų danties audinių irimas, kurį sukelia burnoje esančios rūgštys. Audiniuose pradeda mažėti mineralinių medžiagų (t. y. kalcio ir fosforo). Ilgainiui emalis susilpnėja, įskyla, ir taip dantyje susiformuoja ertmė, tiksliau – skylė.

 

14. Kodėl tamsėja dantų emalis?

Dantų spalva labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties. Greičiausiai ji kinta dėl žalingų įpročių (rūkymas – nuodas ne tik plaučiams, bet ir dantims; įtakos turi kava, arbata), vaistų poveikio, sergant bendromis ligomis, maitinimosi įpročių, dantų apnašų. Žmogui senstant, dantų spalva natūraliai keičiasi dėl nuolatinio dantų dėvėjimosi. Net neįsivaizduojame, kokią jėgą mūsų dantys atlaiko kandimo metu. Dėl to emalyje daugėja nedidelių įtrūkių, pro kuriuos patenka pigmentinės medžiagos, dar labiau keičiančios danties paviršiaus spalvą. Atminkite – net per karšti ar per šalti gėrimai ir maistas taip pat veikia dantų emalį.

 

15. Kokiomis natūraliomis priemonėmis būtų galima pabalinti dantis?

Pats natūraliausias ir sveikiausias dantų balinimo būdas – atsisakyti žalingų įpročių, vengti vartoti bet kokių dažiklių turinčio maisto, nepiktnaudžiauti kava, sąžiningai prižiūrėti dantis, nes juos valotės dėl savęs, o ne dėl odontologo, ir reguliariai atlikti profilaktinę dantų apžiūrą.

 

Taip pat skaitykite:

Kaip išsirinkti sveiką dantų pastą

10 patarimų, kaip išsaugoti baltus dantis

Kaip išsirinkti dantų šepetėlį

Kad burnos kvapas būtų gaivus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs