Mažakraujystė, liaudyje vadinama anemija, – liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), kurie po visą organizmą išnešioja deguonį. Esant eritrocitų stygiui, audiniai pradeda badauti, dėl to užpuola įvairūs negalavimai. Mažakraujystei būdingi silpnumas, nuovargis, nuotaikų kaita, galvos svaigimas, be to, sausėja oda, prastėja nagų ir plaukų būklė.
Kaip žinia, vienas iš svarbiausių elementų, padedančių susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams, yra geležis. Ji kaupiasi kaulų čiulpuose, blužnyje, kepenyse. Geležies stygius organizme – viena iš dažniausių anemijos priežasčių. Ja susergama, kai kraujyje sumažėja specialaus baltymo hemoglobino, kuris yra labai svarbi raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų sudedamoji dalis. Tačiau tai toli gražu ne vienintelė mažakraujystės priežastis. Šiais laikais dauguma žmonių, o ypač vaikai, maitinasi neracionaliai, tad nieko keista, kad organizmui pristinga kai kurių maisto medžiagų (pavyzdžiui, vitaminų B12, C, vario ir folio rūgšties), padedančių pasisavinti geležį.
Anemiją sukelia
♦ Prasta mityba, nepakankamas su maistu gaunamų organizmui reikalingų medžiagų kiekis arba prastas jų pasisavinimas.
♦ Parazitai.
♦ Infekcinės ligos.
♦ Kraujo praradimas dėl traumų, didelių operacijų, trūkus stambiai kraujagyslei.
♦ Įvairūs piktybiniai augliai.
♦ Neinfekciniai uždegimai.
♦ Kaulų ir minkštųjų audinių traumos, operacijos.
♦ Kai kurios inkstų, kepenų ir endokrininių liaukų ligos.
♦ Jei mažakraujystę sukėlė kitos ligos, būtina jas gydyti.
Ligos simptomai ir diagnozavimas
Mažakraujystė nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Jeigu kraujyje eritrocitų mažiau nei 4,0 mln. kubiniame milimetre, o hemoglobino kiekis nesiekia 120–100 g/l, būtina kreiptis į gydytoją.
Iš pradžių ligos simptomų galima ir nepastebėti. Kartais jie išryškėja vėliau. Ligai progresuojant, oda darosi vis blyškesnė, sausesnė. Gali pakisti nagų struktūra. Šia liga sergančius žmones nuolat kamuoja nuovargis. Gali svaigti galva, mirgėti akyse, spengti ausyse. Kartais atsiranda ir uoslės pokyčių, ima slinkti plaukai, atsiranda dirglumas. Ligai įsisenėjus, žmogus gali net pradėti alpti. Mažakraujyste serga ir vaikai. Mažieji ligoniukai prasčiau mokosi, praranda apetitą, sumažėja jų aktyvumas, gali sulėtėti vystymasis, mokinukams sunkiau sekasi mokslai. Jeigu mažasis staiga užsimanė sukirsti molio, kreidos ar žemių, gali būti, jog jį kamuoja mažakraujystė. Anemija gali sirgti net ir kūdikiai. Liga gydoma ir tradiciniais, ir netradiciniais būdais.
Svarbu žinoti
♦ Mažakraujystė neišgydoma per savaitę ar mėnesį. Pavyzdžiui, gydant geležies stokos anemiją, vaistus rekomenduojama gerti ne mažiau kaip tris mėnesius jau po to, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra normalus.
♦ Norint išgydyti mažakraujystę, svarbiausia nustatyti jos tikrąją priežastį.
♦ Geležis organizmo prastai pasisavinama. Todėl jos preparatus geriausia gerti valandą prieš valgį arba 2 valandos po valgio. Tačiau yra preparatų, kuriuos rekomenduojama gerti valgant ar iškart po valgio.
♦ Geležies preparatai kietina vidurius, todėl juos vartodama valgykite daugiau ląstelienos turinčio maisto, per dieną išgerkite ne mažiau kaip 2 l skysčių, geriausia vandens.
♦ Rinkdamasi bet kurį geležies preparatą, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Kai kurie medikai tvirtina, kad skysti geležies preparatai geriau pasisavinami ir juos vartojant rečiau pasireiškia šalutinis poveikis.
♦ Atminkite, kad organizmui įsisavinti geležį trukdo kava, arbata, pienas ir kai kurie vaistai.
♦ Vaistus vartokite tik taip, kaip nurodė gydytojas – pernelyg didelis geležies kiekis gali apnuodyti organizmą.
♦ Geležies poreikis vyrams, moterims ir vaikams yra skirtingas. Per parą vyrams ir vyresnėms nei 50 metų amžiaus moterims reikia apie 10 mg, jaunesnėms moterims – apie 15 mg. Nėščiosioms – 25 mg, o maitinančioms mamoms – 20 mg.
Kaip sau padėti?
Sergant mažakraujyste, medikai dažniausiai pataria gerti geležies preparatus, tačiau kraują sustiprinti galima ir įvairiais liaudies medicinos propaguojamais būdais.
♦ Žalialapės daržovės (petražolės, špinatai), kepenėlės, liesa jautiena, žuvis, obuoliai, moliūgai, pupelės, vaisiai, riešutai, rupi duona, grikiai, lęšiai – produktai, kuriuose gausu geležies.
♦ Daug geležies yra džiovintuose baravykuose (net 69 mg), kakavoje, juodajame šokolade, ispaniškojo šalavijo (čija) sėklose, sezamų sėklose, sojų pupelėse, kviečių želmenyse, žaliuosiuose jūros dumbliuose, jūros kopūstuose.
♦ Mažakraujystę padeda gydyti dilgėlių, žemuogių lapų, gysločių arbata. Užsiplikykite kurios nors iš šių arbatų ir gerkite po pusę puodelio triskart per dieną prieš valgį.
♦ Daug geležies yra žemuogėse bei braškėse, šaltalankio, putino uogose, juoduosiuose serbentuose, mėlynėse.
♦ Anemiją veiksmingai gydo burokėlių, ridikų, spanguolių bei granatų sultys. Plačiau apie sultis skaitykite straipsnyje
♦ Vitaminus bei mineralines medžiagas organizmas geriau pasisavina kartu su vitaminu C. Jo gausu augaliniame maiste, ypač citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, arbūzuose, braškėse, erškėtuogėse…
Vegetarams gresia mažakraujystė?..
Šiuo klausimu niekaip nesutaria tradicinės medicinos gydytojai ir dietologų bei vegetarų ir natūraliosios medicinos specialistai. Pirmieji tvirtina, kad atsisakius gyvulinės kilmės produktų organizmui pradeda stigti geležies, todėl vegetarams ir veganams rekomenduojama vartoti maisto papildus ir kruopščiai planuoti savo mitybą.
Vegetarai ir veganai teigia, kad geležies įmanoma kuo puikiausiai gauti ir iš augalų, nes tai priklauso ir nuo geležies sąveikos su kitomis medžiagomis. Štai vitaminas C geležies pasisavinimą gali padidinti net kelis kartus, o jo randama tik augaliniame maiste. Ir iš tiesų, paanalizavus konkrečius pavyzdžius, pasaulyje sutiksime gausybę vegetarų, visiškai nesusidūrusiu su šia problema, ir gausybę mėsavalgių, kurie serga mažakraujyste...
2003 metais Amerikos dietologų asociacija paskelbė, kad subalansuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika ir visiems tinkama.
