Paprastai geriamojo vandens pH būna nuo 6,5 iki 9,5. Jei pH nuo 1 iki 6 – vanduo rūgštinis, jei nuo 6–7 – neutralus, nuo 7 iki 14 – šarminis (vandens pH tiria Maisto ir veterinarijos tarnybos, kainuoja apie 10 litų). Nepatartina gerti vandens, kurio pH mažesnis nei 6,5 (pvz., distiliuoto vandens pH yra apie 5, jis mūsų organizmui per rūgštus). Pasak žinovų, nerekomenduojama vartoti ne tik kieto vandens, bet ir filtruoto, nes paprasti vandens filtrai iš vandens išvalo beveik visus mineralus, dėl to vanduo ir rūgštėja.
Pagal jogus, labai svarbu ne tik vandens kokybė, rūgštingumas, bet ir tai, kada ir kiek jo geriama. Kad organizmas išsivalytų nuo toksinų, neigiamos informacijos, stiklinę valyto vandens patartina išgerti rytą tuščiu skrandžiu ir apie valandą nieko nevalgyti. Pusvalandį prieš kiekvieną valgymą ar prieš geriant kavą, irgi reikia išgerti po stiklinę vandens. Valgant ir 30 min. po valgio iš viso nevartoti skysčių. Tarp valgymų galite gerti tiek vandens, kiek norisi. (Įsidėmėkite! Tik vandens, o ne sulčių ar kitokių gėrimų, nes jie yra maistas ir juos reikia riboti.) Pusvalandį prieš einant miegoti taip pat sveika išgurkšnoti stiklinę gryno kambario temperatūros vandens – rytą pabusite žvalesnė ir geros nuotaikos.
Mitybos specialistės Zitos Martinaitienės teigimu, per dieną 1 kg kūno svorio reikia gauti bent 30–40 ml vandens. Sportuojantiesiems ar karštymečiu – daugiau. Jeigu sportuojate valandą, padauginusi kūno svorį iš dešimties, sužinosite, kiek jums reikia per tą laiką reikia gauti skysčių. Tarkime, 60 kg sveriančiam žmogui per valandos trukmės treniruotę rekomenduojama išgurkšnoti apie 600 ml vandens. Pasak Z. Martinaitienės, daugiau vandens reikia ir tiems, kurie mėgsta valgyti sūriai ir riebiai, kuriems linkę užkietėti viduriai, kurie dirba sunkų fizinį darbą, taip pat apsinuodijus, patyrus didelį stresą ir kt. Kad organizmui stinga skysčių, signalizuoja patamsėjęs šlapimas, bendras silpnumas, galvos skausmai, energijos stygius.
