Tad jei nežinote, kuri miego poza yra sveikiausia, o kuri pati blogiausia, kas mūsų organizme vyksta miego metu ir ką daryti, kai kankina nemiga, skaitykite toliau.
Kovo 21-oji – Tarptautinė miego diena. Ta proga atrinkome jums pačius įdomiausus ir netgi keisčiausius faktus apie miegą, kuriuos sužinoję, galbūt poilsį paversite gilesniu ir saldesniu!
Kaip mes miegame
Mūsų miegą galima suskirstyti į keturis etapus. Vienas ciklas trunka nuo 90 iki 110 minučių ir per naktį kartojasi vidutiniškai apie 5 kartus. Štai 4 pagrindinės miego fazės ir kas vyksta jų metu:
- Pirmasis etapas trunka nuo 5 iki 10 minučių. Žmogaus raumenys tik pradeda atsipalaiduoti ir tokiu metu lengva pabusti. Tikriausiai jums yra pažįstamas kritimo jausmas arba krūpčiojimas prieš pat užmiegant? Taip, tai ir yra pirmojo miego etapo požymiai.
- Antrasis miego etapas trunka apie pusę viso miego ciklo, tai yra apie 45–50 minučių. Jei būsite pažadinti, tikėtina, kad jausitės lyg nesavi ir nesiorientuosite. Šio etapo metu sulėtėja kvėpavimas, sumažėja nervinės sistemos aktyvumas, nukrinta kūno temperatūra ir pailsi širdis.
- Trečioji miego fazė trunka apie 20 minučių. Jos metu mūsų kūnas vėl įgauna energijos, smegenų aktyvumo lygis sulėtėja, atsistato visi raumenys, audiniai ir organizmas išskiria į kraują įvairius hormonus. Taip pat smegenys apdoroja visą informaciją, lengviau įtvirtinama atmintis ir atstatomos mūsų suvokimo funkcijos. Įdomu ir tai, jog net jei per šį etapą vyksta svarbiausias organizmo atkūrimas, kai kurie žmonės gali pradėti kalbėti ar vaikščioti per miegus. Ir dar – šios fazės metu žmogų labai sunku pažadinti.
- Greitas akių judėjimas (angl. Rapid Eye Movement – REM) yra paskutinis miego etapas, trunkantis apie 20 minučių. Net ir po užmerktomis akimis akių obuoliai juda, tai rodo, jog smegenų aktyvumas yra didelis, ir didžioji dalis sapnų mus aplanko būtent šios fazės metu. Visgi raumenys yra neaktyvūs, todėl nei rankų, nei kojų sąmoningai nekilnosime.
Kuri miego poza sveikiausia, o kuri – pati blogiausia
Sveikatos požiūriu miegą ant nugaros nemažai tyrinėtojų laiko ypač geru. Ši miego poza puikiai tinka tiems, kuriuos kamuoja nugaros, sąnarių skausmai. Miegant ant nugaros, galva būna truputį pakelta, o skrandis nusileidžia žemiau nei stemplė, todėl į ją nepatenka rūgščių. Tai ypač svarbu kenčiantiems nuo refliukso, rėmens graužimo.
Taip pat skaitykite: Kokie sveikatos sutrikimai gresia per ilgai miegant
Bet... yra ir bloga naujiena – miegoti ant nugaros visiškai netinka tiems, kurie turi įvairių kvėpavimo sutrikimų, serga astma, kenčia nuo miego apnėjos. Taip pat turintiems problemų dėl knarkimo, nes miegant šia poza jis suintensyvėja. Miegas ant nugaros gali netikti ir nutukusiems žmonėms – juos gali imti dusinti.
Miego įpročių tyrėjai lyg susitarę tvirtina, kad miegojimo poza ant pilvo yra bene pati nepalankiausia. Ji gera nebent prisiekusiems knarkaliams.
Teigiama, kad taip miegant kūnas gerai nepailsi, sunkiau kokybiškai kvėpuoti, yra spaudžiami vidaus organai, gali paūmėti virškinimo problemos.
Taip pat iškreipiami natūralūs stuburo linkiai, apkraunamas kaklas, varginami jo raumenys – ilgainiui šiose srityse gali atsirasti skausmų. Miegant ant pilvo, veidas visą laiką įsikniaubęs į pagalvę, todėl kenčia oda.
Kokybiško miego receptas
Apie tai, kada eiti miegoti, koks laikas tinkamiausiasias ir kiek valandų būtina praleisti saldžių sapnų karalystėje, paplitęs ne vienas mitas.
Štai sertifikuotas miego specialistas Michaelas Breusas tikina, kad kiekvienam miegojimo laikas yra unikalus, tačiau vidutiniškai žmogui visiškai gana 7,5 valandos per naktį.
M. Breusas pataria savo miegą įvertinti pagal tai, kuriuo metu keliatės. Jeigu kasdien rytą pradedate 6.30, tuomet miegoti turėtumėte eiti vėliausiai 23 valandą. Svarbu, kad susidarytų ne mažiau kaip 7,5 valandos naktinio poilsio ir kad keltumėtės tokiu metu reguliariai.
„Pabandykite laikytis šio eksperimento bent 10 dienų ir pamatysite, kad ilgainiui atsikeliate keliomis minutėmis anksčiau nei pradeda skambėti žadintuvas“, – tikina miego specialistas.
Nuo miego įpročių priklauso ir jūsų intelektas?
Mokslininkai tikina, kad tarp rytinių vieversių ir naktinių pelėdų yra ne tik miego laiko skirtumas. Pasirodo, nuo to, kokie yra jūsų miego įpročiai, gerokai priklauso ir jūsų intelektas.
Tokią išvadą pateikė Londono ekonomikos ir politinių mokslų universitete dirbantis psichologas Satoshi Kanazawa. Jaunų amerikiečių miego įpročių analizę atlikęs psichologas pastebėjo, kad vėliau darbo dienomis ir savaitgaliais miegoti einantys žmonės turi aukštesnį intelekto koeficientą nei tie, kurie į lovą krenta gerokai anksčiau.
Liaudiškos priemonės nuo nemigos
Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su nemiga. Dažniausiai taip atsitinka po išgyvento streso ir prieš svarbų įvykį. Būtent tuo metu, kai taip reikėtų gerai išsimiegoti ir atgauti jėgas, kaip tyčia niekaip neima miegas, o galvoje sukasi įkyrios mintys.
Taip pat skaitykite: Žalingi įpročiai gali būti naudingi? Ką apie tai mano mokslininkai
Ką daryti tokiais atvejais ir kaip elgtis, kai nemiga tampa nuolatine palydove? Patarimo kreipkitės į senolius ir išbandykite liaudiškas priemones:
- Prieš miegą išgerkite stiklinę vandens su medumi: 1 stiklinė vandens ir šaukštas medaus.
„Shutterstock“ nuotr./Nemiga - Gerai migdo valerjonų šaknies nuoviras: įdėkite į puodą 2 šaukštus smulkintų valerijonų, užpilkite 1,5 stiklinės vandens, uždenkite puodą ir kaitinkite apie 15 min. Vėliau nuovirą atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po 3 valg. š. po valgio prieš miegą.
- Puiki priemonė nuo nemigos – įprasta arbata, paruošta su vaistinėmis ramunėlėmis santykiu 1:1.
- Gerai 3 kartus per savaitę išsimaudyti žolelių vonioje: medetkų, mėtų, raudonėlių.
- Užpilkite 1,5 stiklinės verdančio vandens 2 valg. š. džiovintos susmulkintos raudonosios gudobelės. Gerkite 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
- 15–20 g sausų susmulkintų kietųjų kiečių (pelynų) užpilkite 1 stikline verdančio vandens. Leiskite kiek pastovėti ir nukoškite. Gerkite 1/2-1/3 puodelio 3 kartus per dieną prieš valgį. Toks nuoviras yra tikras išsigelbėjimas nuo nemigos ir nervinės įtampos.
