Knygų „The Enzyme Factor“, „The Microbe Factor“ bei „The Rejuvenation Enzyme“ autorius rašo, jog pirmiausiai reikia atsikratyti žalingų įpročių ir kritiškai pasižiūrėti į visuotinai priimtas sveiko gyvenimo būdo rekomendacijas.
Tinklapis „Econet“ pateikia bendruosius daktaro Hiromi Shinya (80 m.) suformuluotus principus.
Japonų gydytojas atliko tyrimus, kurie parodė, kad kuo anksčiau žmogus pradeda maitintis gyvūninės kilmės produktais, tuo anksčiau jis pradeda sirgti. Ypatingą dėmesį gydytojas skyrė pienui. Pieno sudėtyje esantys riebalai žarnyne didina kenksmingų bakterijų skaičių ir taip kenkia mikroflorai. To pasekmė – storojoje žarnoje formuojasi laisvieji radikalai bei tokie toksinai kaip sieros vandenilis ir amoniakas. Tad pienas provokuoja išsivystyti ne tik įvairiausias alergijas, tačiau ir rimtesnes ligas; vis dažniau pažeidžia vaikus (leukemija, diabetas).
Bendri principai:
- Vegetariško maisto ir mėsos santykis jūsų racione turėtų būti: 85–90 proc. ir 10–15 proc.
- Kruopos turi sudaryti apie 50 proc., daržovės ir vaisiai – 35–40 proc., mėsa – 10–15 proc.
- Kruopas reikia valgyti nevalytas.
- Žuvį, kurios kūno temperatūra yra žemesnė nei žmogaus kūno temperatūra, reikėtų rinktis dažniau nei mėsą.
- Naudingi švieži, terminio apdorojimo nepatyrę produktai (pagal galimybes, natūralūs).
- Būtina maksimaliai apriboti pieno ir pieno produktų vartojimą (alergiški ar laktozės netoleruojantys žmonės turėtų visiškai atsisakyti pieno produktų).
- Būtina vengti margarino ir kepto maisto.
- Reikia gerai sukramtyti maistą ir stengtis valgyti mažomis porcijomis.
- Būtų gerai nevalgyti ir negerti 5–6 val. iki miego. Jei kankina stiprus alkis, galima valandą iki miego suvalgyti šiek tiek vaisių.
- Mėgaukitės maistu.
Įpročiai stipresni už genus
Sveiki įpročiai yra pajėgūs „perrašyti“ mūsų genus.
Gerkite vandenį valandą iki valgymo. Vandenį geriausia gerti ryte, tik prabudus, ir taip pat valandą prieš kiekvieną valgymą – tai geriausias būdas patenkinti organizmo vandens poreikį. Vanduo iš skrandžio į žarnyną patenka maždaug per pusvalandį ir įtakos virškinimo procesui nedaro. Taigi, įsidėmime:
- 500–700 ml vandens ryte nevalgius;
- 500 ml valandą iki pusryčių;
- 500 ml valandą iki pietų.
Žiemos metu gerkite šiek tiek pašildytą vandenį, mažais gurkšneliais, kad neatvėstų organizmas. Enzimai aktyviausi esant 36–40 ºC temperatūrai, padidinus temperatūrą puse laipsnio, enzimų aktyvumas padidėja 35 proc. Štai kodėl sergant pakyla temperatūra – organizmas taip suaktyvina enzimus.
Geriantys mažai vandens dažniau serga. Įpratę gerti daug švaraus, gero vandens, turėsite visas sąlygas būti sveikesni. Vanduo drėkina bronchų paviršių, skrandžio ir žarnyno gleivines (labiausiai bakterijų ir virusų atakuojamos zonos), sužadina apsaugines jų savybes.
Kai organizmui trūksta vandens, gleivinės išdžiūsta. Taip sukuriamos palankios sąlygos įvairiems patogeniniams organizmas prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinių.
Vandens yra ne tik kraujo, tačiau ir limfos sudėtyje. Jei kraujagysles galime palyginti su upėmis, tai limfinė sistema yra organizmo kanalizacija. Limfa atlieka organizmo valymą, filtravimą ir baltymų bei virškinimo liekanų išvedimą iš organizmo kartu su vandeniu. Limfagyslėse yra gama globulinai (apsauginiai antikūnai) ir enzimas lizocimas, turintis antibakterinių savybių. Normalus imuninės sistemos funkcionavimas be vandens tiesiog neįsivaizduojamas.
Ką reikia įsidėmėti?
- Labai svarbu gauti reikiamą kiekį skysčių būtent švaraus vandens pavidalu. Kavoje, arbatoje, kokakoloje, aluje yra medžiagų (cukrus, maistiniai priedai, kofeinas, alkoholis), kurios ištraukia vandenį iš kraujo ir ląstelių. Šie gėrimai tirština kraują, ir organizmas dehidratuoja.
- Arbata (žalia, juoda, kiniška ir angliška) sukelia atrofinius pokyčius skrandyje ir lėtinį gastritą.
- Mėsa nedidina gyvybinės energijos. Ji pagreitina ne tik vystymąsi, tačiau ir senėjimo procesus.
- Geriate daug pieno? Būkite pasiruošę alergijoms ir osteoporozei.
