Šiuos rezultatus pristato du evoliucijos psichologai, metantys iššūkį moderniam požiūriui, kad kuo daugiau bendraujame, tuo laimingesni jaučiamės.
Satoshi Kanazawa iš Londono Ekonomikos Mokyklos, bei Normanas Li iš Singapūro Vadybos universiteto, teigia, kad esminiai bendravimo įgūdžiai išsivystė gilioje senovėje ir vis dar turi įtakos mūsų laimei.
Jie teigia, kad „Savanos teorija“ yra šiuolaikinės laimės šaknys. Ši teorija sako, kad faktoriai, kėlę pirmykščių žmonių pasitenkinimą, vis dar galioja šiuolaikiniame gyvenime.
Naudodami didžiulio ilgalaikio tyrimo, kuriame dalyvavo 18–28 metų amžiaus asmenys, duomenis, mokslininkai pritaikė minėtąją teoriją aiškindami pačių žmonių įvertintą pasitenkinimo gyvenimu lygį.
Iš tūkstančių faktorių, jie išskyrė tik du, kurie, pasak mokslininkų, charakterizuoja pagrindinius skirtumus tarp šiuolaikinio ir mūsų protėvių gyvenimo būdo – gyventojų tankumas ir bendravimo su draugais dažnumas.
Kaip ir galima tikėtis, žmonės, gyvenantys tankiau apgyvendintose vietovėse parodė mažesnį pasitenkinimo gyvenimu lygį. Tiems, kas susidūrė su kasdienėmis piko valandomis, tai nekelia nuostabos. Taip pat nenuostabu, kad dažnas bendravimas su draugais turėjo teigiamą įtaką pasitenkinimo gyvenimu lygiui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šiuolaikinės amazonės: kodėl joms nebereikia vyrų?
Tačiau abu šie faktoriai stipriai sąveikauja su protiniais gabumais. Autoriai aiškina, kad „ypač protingų“ žmonių bendravimas su draugais siejamas su sumažėjusiu pasitenkinimu.
Pasak „Washington Post Wonkblog“, pasitenkinimas gyvenimu mažuose miesteliuose yra didesnis nei dideliuose miestuose; ankstesnis tyrimas nurodė tai kaip „miesto – kaimo laimės gradientą“.
S. Kanazawa ir N. Li teigia, kad mūsų medžiotojų protėvių smegenys buvo kuo puikiausiai prisitaikiusios prie gyvenimo Afrikos savanoje, kur gyventojai buvo išsisklaidę ir gyvendavo grupelėse po maždaug 150 žmonių.
Norint išgyventi buvo gyvybiškai svarbu bendrauti su kitais, ypač bendradarbiavimo ir poravimosi atžvilgiu. Tačiau erdvė buvo vienodai svarbi. Mokslininkai tiki, kad gali būti neatitikimas tarp to, kaip mes evoliucionavome ir spartaus šiandieninio gyvenimo, kur kūnas ir protas ne visada spėja eiti koja kojon su gyvenimo ritmu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip atsikratyti vienatvės baimės?
Mokslininkai tiki, kad protingesniems individams yra daug lengviau prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo sunkumų, bei jiems yra daug lengviau ignoruoti protėvių pasėtas bendravimo šaknis vardan to, kad galėtų veržtis į priekį.
Protingiausiems iš mūsų greičiausiai kyla konfliktas tarp didesnių tikslų siekimo ir prisirišimo prie evoliucinės praeities. S. Kanazawa ir praeityje sukėlė kontroversiją, savo tinklaraštyje paskelbęs apie moterų patrauklumą pagal jų rasę. Tačiau naujausi atradimai buvo peržiūrėti kitų mokslininkų ir publikuoti žurnale „British Journal of Psychology“.