Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardija mitybą kaip vieną iš lemiamų sveikatos veiksnių ir nuolat atnaujina sveikos mitybos rekomendacijas, viešina naujausius mokslinius tyrimus šioje srityje. Nors visuomenė ir domisi tuo, deja, pokyčiai nevyksta ir toliau vartojamas greitas, riebus, daug cukraus ir druskos bei mažai skaidulinių medžiagų turintis maistas. Aktualia problema tampa iš dalies hidrintų ir visiškai hidrintų riebalų vartojimas, vyraujantis nesaikingumas, neatsižvelgimas į maisto produktų įvairovę ir subalansuotą mitybą.
Mityba emociškai jautri tema tarp lietuvių
Visuomenėje kalbėti apie mitybą nėra priimtina, kiekvienas turi savo nuomonę ir įsitikinimus. Tai tarsi politinė tema, palietus ją, dažnai kyla nesusipratimų. Lietuvoje nėra įprasta teirautis apie planuojamą valgyti patiekalą ar perkamą maisto produktą. Ar patiekale nėra pieno produktų, kokie riebalai, kiek druskos, cukraus, dažnai paklausus, padavėjai nustemba, o paprašius salotų padažą patiekti atskirai – lieka nepatenkinti. Taip pat lietuviai dar nemoka mėgautis maistu ir nėra susiformavusi valgymo kultūra, valgymui neskiriama laiko.
Taip pat skaitykite: 7 priežastys, dėl ko gali svaigti galva
Dažnas pilietis, kuris domisi sveika mityba, suvalgęs, pavyzdžiui, greito maisto restorane riebaluose keptų bulvyčių su daug druskos, jaučia kaltės jausmą, kai, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Italijos piliečiai pasakytų: „Buvo puiki šventė”.
Mes kartais per daug susirūpinę tuo, ką darome, ir nepastebime, ką darome dažnai: linkstama prie vienos pusės kraštutinumų, valgomos vien daržovės, o į kitą maistą nekreipiamas dėmesys. Tampa svarbu būti sočiam.
Šiuolaikinis žmogus kuria naujas technologijas, tačiau iki galo nesuvokia, ką ir kaip valgyti bei kiek to maisto suvalgyti. Žmogui vis sunkiau susiorientuoti maisto produktų rinkoje, kur spekuliuojama „sveiko maisto” sąvokomis, ir daugelis pasimetę: gal valgyti ekologiškus maisto produktus, gal būti žaliavalgiu, vegetaru ar veganu, o gal rinktis produktus be konservantų arba nevartoti glitimo turinčių produktų.
„Atlikus socialinės atsakomybės projekte „Sveikatai palankūs” dalyvaujančių ugdymo įstaigų tėvelių apklausą rezultatai nustebino: du trečdaliai apklaustųjų įvardina sveiką mitybą, pirma, kaip ekologiškų maisto produktų vartojimą, antra, didesnį vaisių ir daržovių vartojimą“, – rezultatus pateikė VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Suvokiant sveiką mitybą egzistuoja daugybė mitų. „Vienas tokių – ekologiškų maisto produktų sutapatinimas su sveikata, kadangi retas kuris žino – kas iš tikrųjų gali būti vadinama ekologišku produktu. Juk galima gerti netgi ekologišką degtinę, užsikąsti ekologiška rūkyta dešra – ar tai sveikatai palanku?! Arba, pavyzdžiui, išsirenkama parduotuvėje padažų be konservantų, nors juose daug druskos, riebalų ir jie pilami ant pridegusio mėsos kepsnio, kuris suvalgomas greitai ir gerai nesukramčius.
Didžioji dalis tėvelių nurodo, kad jų vaikai pirmenybę teikia bulvytėms, miltų gaminiams, saldainiams, sūreliams, bandelėms, dešrelėms, geria saldžius gėrimus ir pan.
Visuomenė turi suprasti, kad svarbu visuma, o ne pavieniai aspektai. Bet norint tai įgyvendinti, turi būti sveikatai palankaus maisto pasirinkimas tiek prekybos centruose, tiek viešojo maitinimo sektoriuje.
Jei neturi laiko pasigaminti maisto namuose, turi turėti sveikatai palankias alternatyvas, nes daugelis pietus darbo dienomis valgo kavinėse, o gaminimui namuose perka maisto produktus prekybos centruose. Turime turėti galimybes sveikatai palankų maistą valgyti čia ir dabar”, – teigė VšĮ „Tikra mityba” sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Vaikų valgiaraščiai viešojo maitinimo sektoriuje ir inicijuojami pokyčiai
Lietuvos viešojo maitinimo sektoriaus patiekalų pasiūlymai vaikams verčia suklusti. Populiarūs vaikų žaidimų kambariai, restoranai, kavinės, užkandinės, kurios turi atskirus valgiaraščius vaikams, siūlo mažai biologiškai vertingus patiekalus: „gruzdintos bulvytės“, „mėsainiukas“, „kalakutienos iešmelis“, „pica“, „linksmieji blyneliai“.
Taip pat skaitykite: Jūsų santykis su maistu: esate budelis, paukštelis ar „Jokių riebalų!“ fanatikas?
Šie patiekalai galimai sveikatai nepalankūs dėl tokių aspektų: daug cukraus, druskos ir riebalų, mažai mineralinių medžiagų ir vitaminų, mažai daržovių, žalumynų, vaisių, skaidulinių medžiagų, su maisto priedais, galimai nekokybiški riebalai. Taip pat negaminami „tausojantys patiekalai”, maistas ruošiamas nešviežiai, naudojant pusgaminius.
„Teigiame, kad tokia patiekalų sudėtis mažai kuo skiriasi nuo greito maisto restoranų. Būtų puiku, jei tokiais patiekalais mėgautųsi mūsų vaikai tik švenčių proga, kurios būtų gerokai retesnės nei kasdienybė, nes būtent ji formuoja jaunosios kartos valgymo kultūrą”, – teigė D. Gasparavičienė.
Anot eksperčių, visi turime prisiimti atsakomybę už susidariusią situaciją viešojo maitinimo sektoriuje ir maisto pramonėje, kaip ekonomistai pasakytų, nėra pasiūlos be paklausos.
Pagal eksperčių atliktos apklausos duomenis, didžioji dalis tėvelių nurodo, kad jų vaikai pirmenybę teikia bulvytėms, miltų gaminiams, saldainiams, sūreliams, bandelėms, dešrelėms, manų košei, geria saldžius gėrimus ir pan. „Valgyti vaisių ir daržovių, viso grūdo košių, vandens, pasak tėvų, vaikai renkasi retai. Mes siekiame, kad vaikai būtų ne tik sotūs, valgytų skanų maistą, bet turime tikslą išmokyti juos mėgautis sveikatai palankiu maistu ir formuoti jų valgymo kultūrą”, – nurodė R. Bogušienė.
Lietuvos maisto pramonės aktyviai gamina sveikatai palankius maisto produktus
„Jei gaminami sveikos mitybos principus atitinkantys maisto produktai ir patiekalai, tai vartotojas turi tokius patiekalus atpažinti. Juk ne visi turime būti maisto ekspertais. Mes sukūrėme „Sveikos mitybos standartą”, kurio tikslas – inicijuoti pokyčius viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, kad atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų bei patiekalų ir vartotojui būtų paprasta juos atpažinti.
Siekdami šio tikslo sukūrėme ne tik sveikos mitybos kriterijų rinkinį, bet ir atpažinimo ženklą vartotojams – „Sveikos mitybos standartas”, – teigė maisto technologė R. Bogušienė.
VšĮ „Tikra mityba“ tikslas – siekti sveikos mitybos žinių suvienodinimo namuose ir ugdymo įstaigose, partnerystės ir bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų šalių, lemiančių vaikų ir visos šeimos mitybą.
Tai užtikrintų teisingą jaunosios kartos sąmoningumo ugdymą ir skatintų viešojo maitinimo sektoriaus pokyčius sudarant valgiaraščius pagal sveikos mitybos principus.
Svarbu auginti ne tik viešojo maitinimo personalo maisto gaminimo sąmoningumą, kad būtų laikomasi privalomųjų maisto saugos ir kokybės reikalavimų, bet ir ruošti sveikatai palankius patiekalus, siūlyti subalansuotus valgiaraščius ir gaminti su meile.
